Kaip Dievulis nosytes dalijo… (nuotraukos)

Atsibudo vieną Kalėdų rytą Dievulis iš savo minkšto debesėlio ir pamąstė: „Et, ką gi čia šiandien gražaus sukūrus?“ Žiūrėjo žiūrėjo į žemę, o ten tiek gražių dalykų prikurta, tiek laimingų veidų, Kalėdų šventei besiruošiančių. „Gal kokį medelį šerkšnu padabinti? Gal ne, tą jau mano sesuo žiemužė padarė. O gal kokį nusiminusį vaikelį dovana pradžiugint? Bet juk tuo jau mano pusbrolis Kalėda rūpinasi…… Chmmmm….“

Ir štai žiūri Dievulis – keli šuneliai žemėje gyvena. Liūdni, susigūžę, be namų. Nuleidę nosytes, lyg ko susigėdę. Ir sako Dievulis tada:

– Ei, mano mažieji draugai. Nosis aukštyn!

– Tai kad negražios jos, gėda kam ir parodyt, – atsakė šuneliai liūdnai.

Ir tada kilo Dievuliui kalėdinė mintis: „Štai kur gražiai padirbėsiu!“ Ėmėsi Dievulis naujas noseles šuneliams kurti ir džiaugsmingai benamiukams dovanų dalyti. Atliko savo darbą puikiai. Džiaugėsi šuneliai naujomis noselėmis, kėlė į viršų, kad tik žmonės pamatytų – gražias, išskirtines, Dievulio sukurtas nosytes.

Pažiūrėkit, įvertinkit Dievo kūrybą, dabar jau tai – mūsų rankose. Nosytes iš Dievulio gavo ir labai labai ieško namų:
Lordas Nr. 186 (sanitarinėje tarnyboje „Grinda“), tiesiog Nr. 51 (sanitarinėje tarnyboje „Grinda“), Nela (geltonieji gyvybės vagonėliai Vilniuje) – visi jaunučiai ar net mažučiai…

Teirautis galima: 8-620-84464 Lina