- Aktualu
- Fotopolicija
- Laisvalaikis
- Sportas/ Sporto blogas
- 15min
- Augintiniai
- Nuomonė
- Mada
- Afiša
- Radau/pamečiau
- Susisiekti su redakcija
Išduotasis, arba kai žmogaus širdis šaltesnė už žiemos speigą… (nuotraukos)
2012 Vasario 04d. | Augintiniai, parašė Edda
Tamsų ir siaubingai šaltą trečiadienio vakarą geltonuosiuose vagonėliuose (LGGD Vilniaus skyrius) darbai jau buvo baigti – šunys pavedžioti, pašerti, jų narvai sutvarkyti, šilti guoliukai patiesti.
Savanorės po truputį ruošėsi namo… Tačiau… jų laukė skaudi staigmena – netoliese už Grindos vartų prie medžio pririštas ir pusnyje paliktas nedidelis, bet siaubingai išsigandęs šunelis. Beviltišku lojimu jis baidė savanores nuo savęs, taip norėdamas apsisaugoti, o tuo pačiu ir atkreipė dėmesį į save, nes likti nepastebėtam tokiame šaltyje šuneliui reiškė lėtą ir kankinančią mirtį…
Nepaisydamos draudimo imti šunis iš gatvės, savanorės parvedė šuniuką į šildomą vagonėlį, patiesė šiltą guoliuką, padavė košės ir paliko nakčiai – nurimti, pailsėti ir susitaikyti su ištikusia nelaime ir protu nesuvokiamai žiauria žmogaus išdavyste.
Šiam naminukui labai baisu buvo įžengti į vagonėlį, visiškai nepanašų į jo iki šiol buvusią aplinką, ir tokį triukšmingą, pilną kitų – dabar jau jo likimo brolių beglobių – balsų ir kvapų… Jam tikrai lengviau būtų namuose – nors ir naujuose, svetimuose, tačiau ramiuose ir šiltuose.
Labai ieškome šiam išduotajam bent jau laikinos globos, kur jis galėtų nusiraminti ir apsiprasti su jo pasikeitusiu gyvenimu, kur naujo žmogaus rūpestis užglaistytų jo senojo „šeimininko” paliktas širdutės žaizdas.
Jeigu galite suteikti bent laikinus namus šiam nedidelio ūgio, bet labai nelaimingo likimo šuneliui, skambinkite vagonėlių savanorėms ir atvažiuokite susipažinti su juo.
8-616-15454, Indrė













Ir pasitaiko gi bjaurių žmonių…
kazkas baisaus..tuos zmones, kurie paliko si mazuciuka suniuka reikia priristi prie medzio ir taip pat palikti tik be galimybes prisisaukti pagalbos..
vargšiukui labai blogai – nevalgo, nesiduoda į lauką išvedamas – spaudžiasi kampe ir šiepia dantis, net pavadėlio neleidžia prisegti. jam gyvybiškai reikalingi nauji namai ir kantrus rūpestingas žmogus, kitaip šitas šuniukas pražus..
cia reikia tokio zmogaus,kuris supranta apie sunu auklejima
Sunelis paprasciausiai labai issigandes, jo aukleti nereikia. Juk ismestas is namu, nauja, svetima aplinka ir daugelis aplinkui amsinciu suneliu. Nereikia sunu psichologo, uztektu galincio priglausti ir turincio mylincia sirdi zmogaus…
jie turbut nesupranta ka reiskia netekti brangaus keturkojo draugo, jau puse metu kaip nebeturiu savo mylimos keturkojes, ji vijosi mergina panasia i mane ir zuvo po masinos ratais….. o sitei besirdziai, menkaverciai zmogystos turejo sazines ji priristi ir palikti….. apgailetina
"žmonės, kas nors, prašau, nelikit abejingi, pasiimkit jį namo… širdis plyšta į šitą vargšiuką žiūrint – nieko nevalgo jau kelintą dieną, gūžiasi narvo kampe, apie ėjimą į lauką nėra net kalbos, galima tik aptvarkyti po juo ir toliau palikti jį tūnoti visą išsigandusį.. uodegytės net nesimato – tiek suriesta tarp kojų iš baimės."
Nebepasitiki jis zmogumi…
Vargšelis laukia to išgamos , kuris vadinosi jo šeimininku. Gal jam Dievas už tokią širdį atsiųs panašų galą… , kad niekas nei tiek tokiu brudu nepasirūpins. Tokiems ant kaktos reiktų ištatuiruoti kokį bjaurų sutartinį ženklą.
ar jo vardas ne Maksas? man atrodo ,kad as ji pazistu… pabandykit pasaukti ji vardu Maksas
Šuo jau turi vietą prisiglausti, yra pavalgidintas, išvedamas į lauką kampe jis tikrai neguli susisukes, vaikščioja, uostinėja.
Didžiulis ačiū tiem žmoniem, kurie privede prie tokios pabaigos.
Kaip smagu girdeti:)
smagu