Laimingai pasibaigusi vieno rūsio istorija (nuotraikos)

2012 Vasario 06d. | Augintiniai, parašė Naminukai

Ar dar pamenate seną rūsio istoriją apie tai, kaip raina mamytė laukinukė atsivedė tris kačiukus?

Iš pradžių buvo pagautos dvi mažylės sesutės, kurias praminėme VšĮ „Naminukų” globėjai praminė jas „siamėmis”. Atvykusios  sesutės sirgo rinotracheitu (kačių gripu), bet rūpestingai gydytos netrukus pasveiko ir viena po kitos iškeliavo į nuostabias šeimas! Pirmoji, net į Anykščius, iškeliavo katytė Melta, o netrukus ir Ketai nusišypsojo laimė surasti tikrus šeimininkus.

Vėliau, gaudyklės pagalba pavyko pagauti nuostabųjį juoduką Merfį, kuris iš laukinuko virto visišku naminuku rekordiškai greitai- per dvi dienas! Šis gražuolis sulaukė itin didelio žmonių susidomėjimo ir susižavėjimo, tad netrukus ir jis buvo išlydėtas pas tikruosius šeimininkus.

Pati didžiausia užduotis ir įššūkis liko laukinė mamytė, kurią šiaip ne taip gaudyklės dėka irgi pavyko pagauti! VšĮ „Naminukai” turėjo tikslą ją sterilizuoti, kad rūsio turėtojai pavasarį nerastų naujų, niekam nereikalingų gėrybių. Mamytė baisiai stresavo, pirmas tris dienas nevalgė. Bet netrukus šiek tiek apsipratus su nauja aplinka kasnelį po kasnelio pradėjo valgyti. Sterilizavome, ir pasirodė pačiu laiku – jai buvo prasidėjęs gimdos uždegimas.

Po sterilizacijos dar porą savaičių kol žaizdos sugijo katytė mamytė, praminta Bafi, išbuvo namų globoje. Buvo tikėtasi, kad visišką laukinukę pavyks nors šiek tiek socializuoti, kad būtų galima jai ieškoti tikrų namų. Deja, jokios pažangos nebuvo, kasnakt ji nerdavosi iš kailio, kad ištrūkt iš narvo, apie prisilietimą prie jos galima buvo tik pasvajoti. Ilgalaikė praktika parodė, kad katytės laukinukės, nesugebančios socializuotis namuose, pradeda nevalgyti, stresuoja, galų gale sunkiai suserga ir tyliai susinaikina.

Todėl Bafi grįžo atgal į rūsį, kur ja rūpinasi ir toliau maitina ponia Svetlana. Gaila, bet kartais rūsys tampa didesniais ir daug jaukesniais namais, negu galbūt kažkas galėtų pasiūlyti. Nes tiesiog čia įprasta. Narve visąlaik buvusi įsitempus ir susigūžusi, Bafi vos įnešta į rūsį, pamačiusi pažįstamas sienas, iš karto atkuto, o atidarius „bokso” dureles taip movė į savo senąją slėptuvę, kad, rodės, kojomis net žemės nepalietė. Vos ne vos pavyko užfiksuoti šią akimirką.

Dėkojame visiems, kurie palaikėte, parėmėte, gydant sergančius kačiukus. Dėkojame mažylių naujiems šeimininkams ir ne tik tiems, kurie kaip nors prisidėjote prie šios istorijos, bet ir tiems, kurie tiesiog liekate neabejingi: pamaitinate šąlančias laukinukes, suteikiate prieglobstį rūsio kamputyje, ar dėžutėje po balkonu…

Nes… Be namų negerai!

  • Dalintis

8 Responses to “Laimingai pasibaigusi vieno rūsio istorija (nuotraikos)”

  1. nu pize rašo:

    uz kiek skalbino masina parduodi?

  2. muiline rašo:

    uz pora muilo gabaliuku is katinu

  3. G rašo:

    Kam komentuot ir rasyt tokias nesamones, visiski degradai

  4. Evita rašo:

    Goda, jus saunuole!

  5. Sigita rašo:

    Gaila kad jus ne is klaipedos paimciau viena baltuka. Labai derintusi prie musu juodulio :)

    • sigitai rašo:

      Sigita, reikia ne tik nuotraukas pasižiūrėt, bet ir į tekstą akį užmest: kačiukai visi išdovanoti ir niekas čia namų nebeieško, todėl ir vadinasi "Laimingai pasibaigusi vieno rūsio istorija" ;)

  6. otai rašo:

    to nu pyze ir muiline Pats(i) klausi ir atsakai uz kitus pats(i).Nemanai,kad juokingai atrodai:D Nu suprantu,matyt,demesio stoka:)

  7. Neabejinga rašo:

    Labai džiaugiuosi. Pasirūpinti nelaimėliais tikrai įmanoma, tik reikia noro, laiko, pinigų( bet ne visad jų prireikia). Pasirūpinau namais keliems kačiukams, vieną reikėjo ilgai gydyt, bet buvo verta. Ir vet. gydytojai benamiukus pigiau gydo, ir skelbimas į laikraštį nėra toks jau brangus. O paskui kaip gera, padarius gerą darbą:))

Leave a Reply