Pernai priimtas Švietimo įstatymas, kuris galimai diskriminuoja tautinių mažumų Lietuvos gyventojus, atrodo, dar ilgai sės nerimą ir skatins pasipriešinimą. 2011 metais įvykę du masiniai mitingai, kurias buvo siekta apginti tautinių mažumų mokyklas ir iškovoti teisę moksleiviams mokytis gimtąja kalba, deja, nedavė norimų rezultatų. Šiemet tautinių mažumų atstovai toliau sieks ginti savo išsikeltas mokymo ir ugdymo vertybes. Kovo 17 dieną numatytos eitynės nuo Seimo iki Vyriausybės bei mitingas „tautinių mažumų mokykloms apginti“.

Jau kone ištisus metus, kai pernai kovo pabaigoje buvo priimtas naujasis Švietimo įstatymas, tautinių mažumų mokyklų mokiniai, jų tėvai bei mokytojai išgyvena nerimą ir nežinią. Kur nuves pastarieji pokyčiai mokyklose? Kokią įtaką jie turės tautinių mažumų moksleivių išsilavinimo kokybei ir tolesnėms perspektyvoms jau po mokyklos baigimo? Vedini šių abejonių tautinių mažumų Lietuvos gyventojai  jau kurį laiką siekia užmegzti dialogą su tam tikrais valdžios atstovais, tartis, derėtis, ieškoti kompromiso, tačiau visos šios pastangos nepadeda pasiekti galutinio,  abi puses tenkinančio sprendimo.

Taigi, kaip matome, laikas eina, o situacija iš esmės išlieka ta pati. Ką tokiu atveju daryti? Jei problema nesikeičia – tiesiog pakeisti  požiūrį į ją. O tada, tikėtina, atsiras ir tolesni postūmiai bei sprendimai. Kitaip sakant, reikia vertinti susiklosčiusią situaciją kitu kampu.

Naujasis Švietimo įstatymas pagal susidariusį visuomenės požiūrį vertinamas kaip tautinių mažumų gyventojų ir lietuvių santykių problema arba tiesiog jų aiškinimosi būdas. Jei ir toliau bus laikomasi tokios nuostatos, akivaizdu, kad įtampa tik didės, o situacija taps kritiška. Be to, atrodo, neteisinga moksleivius laikyti savotiškais politikavimo įrankiais. Todėl naująjį Švietimo įstatymą reikia laikyti ne tautų ar šalių, o visų pirma jaunų žmonių problema. Kai svarbiausiu šioje situacijoje bus laikomas moksleivis, jaunuolis, nerimaujantis dėl savo ateities, tik tada bus suprasta tikroji problemos esmė.

Naujosios Švietimo įstatymo nuostatos išties baugina moksleivius. Jauni žmonės, išgyvenantys savęs ieškojimo etapą gali pajusti vidinę sumaištį. Tokioje situacijoje, kai mokiniai mokymo procese turės vartoti ne savo gimtąją kalbą, gali užminti jiems sudėtingus klausimus : kaip išsaugoti savo tapatybę, identitetą ir asmenybės laisvę, kai ribojamas prigiminės, įprastos kalbos vartojimas?

Gaila, tačiau šiuo metu susiklosčiusi situacija, kuomet tautinių mažumų mokyklų abiturientai privalės laikyti lietuvių, o ne savo gimtosios kalbos egzaminą, kelia baimę dėl ateities ir tolesnių studijų galimybių. Tautinių mažumų moksleiviai, palyginti su lietuviais, turi kur kas prastesnes sąlygas ir mažiau laiko tinkamai pasirengti lietuvių kalbos egzaminui. Todėl abitūros egzamino rezultatai ir konkurencinė kova dėl vietos aukštosiose mokyklose tarp lietuvių ir tautinių mažumų gyventojų bus nelygiavertė. Todėl ir laikas mokykloje, o ypač abitūros egzaminai, kurie turėtų tapti šviesia pradžia, naujo gyvenimo pažadu ir viltimi, tampa inkaru, gramzdinančiu jaunų žmonių svajones.

Dėl naujojo Švietimo įstatymo mokymosi procesas mokykloje, egzaminų laikymas Lietuvos jaunimu neturėtų tapti baimę ir nežinomybę keliančia užduotimi. Atvirkščiai – mokymasis turėtų kelti malonius jausmus, skatinti pažinimą, norą suprasti pasaulį, pasisemti žinių. Gimtoji kalba taip pat nuolat tarpininkauja šiame procese: padeda suprasti pasaulį, bendrauti, dalintis idėjomis, patyrimu. Mokiniui nereikia primesti svetimos kalbos. Nes jei išnyks meilė kalba – neliks meilės jau  niekam kitam.

Ir, pagaliau, nepamirškime, kad kalba – prigimtinė duotybė, kurią kiekvienas gavo su savo atėjimu į pasaulį. Be to, derėtų žinoti ir tai, kad kiekviena tauta pati sukūrė savo kalbą. Vadinasi, nė viena kita tauta neturi jokios teisės į kitos tautos kalbą. Todėl nieko keisto, kad jaunimas šioje situacijoje reikalauja  laisvės, galimybių ir teisingumo.

Taigi, akivaizdu, kad dėl naujojo Švietimo įstatymo labiausia nukentės moksleiviai. Ir išties keista, kad daugelis lieka tam abejingi. Atrodytų, jauniems žmonėms ir taip jau Lietuvoje nelengva: didelė nedarbo problema, miglotos ateities perspektyvos. Be to, kasmet iš Lietuvos išvyksta daugybė vos mokyklas baigusių abiturientų, studentų. Kas žino, kurie iš jų seka paskui savo svajones, o kurie tiesiog bėga nuo skurdo, gelbėjasi iš nevilties ir nusivylimo rato. Pažvelgę į emigrantus, pastebime, kad išsižadėti to, kas prigimta (tėvynės, gimtosios kalbos), dažniausiai  verčia nepalankios aplinkybės :  nedarbas, skurdas ar kita negatyvi patirtis savo šalyje. O kodėl štai tautinių mažumų jaunimas savo prigimtinės kalbos turi atsisakyti dėl įstatymo?

Gintarė Pugačiauskaitė

Sveiki. Gyvename Vilniuje, Sausio 13-osios g. 13-ame name. Susimokame visus mokesčius už paslaugas, įskaitant karštą vandenį. Tačiau… Grįžti namo po darbuko ir nežinai, šiandien pavyks nusimaudyti ar ne. Mat kažkodėl mokėdami daugiau kaip po 20 lt. už kubinį metrą karšto vandens, gauname jį rudą – negi maudysies po tokiu vandeniu? Taip, pasitaiko, kad pas kažkurį kaimyną vyksta remontas ir dėl to vandenukas atkeliauja nešvarus, bet vargu, ar jie daro remontus kas antrą dieną.

UAB „Vilniaus energija” sakosi čia niekuo dėta. Namo administratoriui - UAB „Karoliniškių būstas” – irgi nelabai įdomu: atėjo, palinksėjo galva, tuo viskas ir baigės. Tad kas daugiau belieka? Pasiųst žinutę visuomenės informavimo priemonėms. Maža ką – gal kas nors pasikeis. Pridedu nuotraukas. Kairėje matosi karšto vandenuko spalva, dešinėje – šalto. Nors nuotraukomis realią vandens spalvą perteikti sunkoka, šioks toks skirtumas pastebimas, ar ne?

IKRAUK.LT JAU BUVO PUBLIKUOTI SKAITYTOJŲ PASAKOJIMAI APIE RUDĄ NAMUS PASIEKIANTĮ VANDENĮ BEI DINGUSĮ KARŠTĄ VANDENĮ.

Kaune, Partizanų gatvėje rastas šunelis, panašus į belgų aviganį. Šuo jaunas, moka keletą komandų. Atrodo prižiūrėtas. Ieškom šeimininkų, tel. 868601865.

Girdėjome, kad kažkur Kauno rajone panašus šunelis yra dingęs, bet nepavyksta surasti nei skelbimo nei šeimininkų, gal kas nors ką nors girėjote?

Ikrauk.lt redakcija toliau tęsia vasario mėnesio 6-ąją dieną startavusią ir ilgai žadėtą Ikrauk.lt ir „Elektromarkt“ organizuojamą akciją „Ikrauk naujieną ir laimėk prizus kas dieną“, kurios metu visą vasario mėnesį kasdien geriausios dienos naujienos autoriui padovanosime specialųjį dienos prizą, įsteigtą parduotuvių tinklo „Elektromarkt“.

Trečiadienio (vasario 8d.) prizas – „Cannon“ termopuodelis – tiesiai į rankas keliauja ikrauk.lt reporterei Linai Pankratjevaitei, kuri aktyviai dalijasi žiniomis iš akademinės erdvės. Prizą Lina galės atsiimti Kauno „Akropolyje“ įsikūrusioje „Elektromarkt“ parduotuvėje.

Dėl prizo atsiėmimo ikrauk.lt redakcija su dienos laimėtoju susisieks asmeniškai.

Ar ir tu nori būti apdovanotas? Įkrauk naujieną, dalyvauk akcijoje ir laimėk!

Akcijos sąlygas, galimus laimėti prizus ir kitą svarbią informaciją rasite paspaudę čia.

Ikrauk.lt redakcija toliau tęsia vasario mėnesio 6-ąją dieną startavusią ir ilgai žadėtą Ikrauk.lt ir „Elektromarkt“ organizuojamą akciją „Ikrauk naujieną ir laimėk prizus kas dieną“, kurios metu visą vasario mėnesį kasdien geriausios dienos naujienos autoriui padovanosime specialųjį dienos prizą, įsteigtą parduotuvių tinklo „Elektromarkt“.

Antradienio (vasario 7d.) prizas – „Cannon“ termopuodelis – tiesiai į rankas keliauja ikrauk.lt skaitytojui, technikos entuziastui Sigitui Bakučiui, kuris aktyviai dalijasi savo žiniomis apie informacines technologijas.

Prizą Sigitas galės atsiimti Vilniaus arba Kauno „Akropoliuose“ įsikūrusiose „Elektromarkt“ parduotuvėse, taip pat Klaipėdos „Elektromarkt“ centre, esančiame Taikos pr. 56.

Dėl prizo atsiėmimo ikrauk.lt redakcija su dienos laimėtoju susisieks asmeniškai.

Ar ir tu nori būti apdovanotas? Įkrauk naujieną, dalyvauk akcijoje ir laimėk!

Akcijos sąlygas, galimus laimėti prizus ir kitą svarbią informaciją rasite paspaudę čia.

Vasario 6-ąją dieną pagaliau startavo Ikrauk.lt ir „Elektromarkt“ organizuojama akcija „Ikrauk naujieną ir laimėk prizus kas dieną“, kurios metu visą vasario mėnesį kasdien geriausios dienos naujienos autoriui padovanosime specialujį dienos prizą, įsteigtą parduotuvių tinklo „Elektromarkt“.

Šiandienos prizas – „Cannon“ termopuodelis – tiesiai į rankas keliauja reporterei Rūtai Juozapaitytei, kurios fotoreportažas iš žiemiško Klaipėdos pajūrio sulaukė didelio jūsų, mieli skaitytojai, simpatijų antplūdžio.

Prizą Rūta galės atsiimti Klaipėdoje įsikūrusiame „Elektromarkt“ centre, esančiame Taikos pr. 56. Su dienos laimėtoja ikrauk.lt redakcija susisieks asmeniškai.

Ar ir tu nori būti apdovanotas? Įkrauk naujieną, dalyvauk akcijoje ir laimėk!

Artėjanti vasario 16 – oji skatina susimąstyti apie tai, kas esame ir norime būti. Išties daug apie save ir šiuolaikinę savo šalį galime sužinoti panagrinėję tautos ir jos gimtosios kalbos sąlytį.

Pagal Mikalojų Daukšą, tautiškumas apibrėžiamas remiantis trimis kriterijais: šalies kalba, papročiais, tėvų žeme. Manau, daugelis sutiktų, kad didžiausią galią žmogaus ugdymui turi būtent gimtoji kalba. Antra vertus, kalbos problemos yra opiausios, nes jos sąlygoja mąstymo, elgesio, savimonės problemas. Todėl atsigręžti į savo gimtąją kalbą – tai ir pažvelgti į savo vidų, pažinti gilesnes asmens ir netgi visos tautos bėdas.

Kalba yra mąstymo priemonė, ji lemia, kaip susiformuoja mūsų minčių ryšiai. Žodžiai, sakiniai – tai mūsų minčių pavidalas, materiali, apčiuopiama protinės bei dvasinės veiklos forma. Kalba yra organiškai suaugusi su mūsų siela. Dėl šios priežasties  tiek kalbos, tiek mąstymo ir elgesio problemos gali būti traktuojamos kaip vienalytė ir nedaloma žmogaus yda. Juk kai pritrūksta kabos ar/ir mąstymo išteklių, juos bandoma kompensuoti kitokiais būdais: keiksmais, rėkimu, kumščiais. Štai todėl ir pastebime, kad mūsų dienomis kai kurie žmonės savo nuomonę ne išreiškia, o išrėkia; konfliktinėse situacijose vietoj ramaus pokalbio ir kompromiso ieškojimo griebiasi smurto; aplinkiniams savo tiesas įrodinėja ne pagrįstais argumentais, o įžeidimais bei grasinimais. Kitaip sakant, kalbėjimo priemones pakeičia  brutalios jėgos ir kitos pykčio grimasos.

Čia galima pastebėti ir tai, kad kalbos problema – tai ne vien gramatikos ar sintaksės neišmanymas, ne vietoje padėtas kablelis ar praleista raidė. Neturėjimas ką pasakyti ir nemokėjimas reikšti savo minčių – štai kur tikroji bėda. Kaip teigė rašytojas A.Tolstojus, kalba – mąstymo priemonė… Kalbėti bet kaip reiškia ir mąstyti bet kaip: netiksliai, apytikriai, nepatikimai.

Kaip žinome, kalba yra neatsiejama komunikacijos dalis. O kadangi žmogus – sociali būtybė, bendravimas mums tiesiog būtinas. Ir vis dėlto keista, kad pabrėždami bendravimo svarbą mes dažnai nuvertiname kalbą. Juk iš tiesų tai, ką mes sakome, kaip sakome ir ką mąstome, yra bendravimo esmė. Dėl prastos kalbėsenos nevisaverčiu tampa ir pats bendravimas. Kaip teigė filosofas J.Minkevičius, jei kalba yra natūrali bendravimo priemonė, tai kiek žmogiškas yra tas bendravimas, kai tiek kalboje paplitę žargonai, vulgarumai, nešvankybės, beprasmybės, tuščiažodžiavimas?

Jaunimas socialinėje erdvėje nevartoja lietuviškų rašmenų, emocijas išreiškia ne žodžiais, o simboliais, įvairiais trumpiniais, žargonizmais. Tokios kalbos „nuotrupos“ reiškia ir mąstymo neišbaigtumą, minties spragas. Padrikos mintys ir prastai organizuota kalba paverčia žmogų neatsakinga, išsiblaškiusia, sumišusia asmenybe, kuria lengva manipuliuoti.

Be abejonės, daugelis gali pasakyti, kad nėra racionalių priežasčių puoselėti savo kalbą, tautiškumą, gilintis į savimonės ar kitokias panašias problemas. Juk šiuolaikinė visuomenė koncentruojasi ties materialiais dalykais, visur ieškoma apčiuopiamos naudos. Patys matome, kad lietuviai apleidžia savo gimtinę dėl galimybės geriau uždirbti, įgyti turto ar kitų materialinių daiktų. Ir vis dėlto  galime pastebėti, kad už tai, ką nusiperka ir įgyja svetur, emigrantai moka gerokai per didelę kainą. Juk metai po metų, karta po kartos netekdami savo tautiškumo ir tikrojo asmens identiteto, jie daugiau praranda, nei gauna. Tokiu būdu darbas svetur – tai ne pelningas sandėris su užsienio darbdaviu, o destruktyvus tautinis ir dvasinis smukimas.

Kas vertingiau – pinigai ar idealai bei vertybės, kiekvienas nusprendžia pats. Čia galima paminėti tik tiek, kad materialinius resursus kaupti kur kas lengviau nei dvasinius. Todėl jei bus siekiama vien turto,  štai tada ir mirs mūsų tautos dvasia,  nes jos paprasčiausiai bus išsižadėta dėl pinigų ir geresnių gyvenimo sąlygų.

Pagaliau juk ir emigracija nėra išsigelbėjimas. Nė vienas emigrantas, nors ir išvyksta iš savo gimtos šalies, toli gražu netampa laisvu nuo jos problemų. Tiek lietuviai savo gimtinėje, tiek emigrantai patiria bėdų dėl kalbos. Ypač nepalanki situacija susiklosto tiems, kurie pagyvena svetur ilgesnį laiką ir sumano grįžti į tėvynę. Užsienio šalyse kurį laiką gyvenę vaikai ar jaunuoliai primiršta savo gimtąją kalbą, o grįžę į Lietuvą nebegali pasivyti savo bendraklasių mokyklose.

Tokiu atveju nėra numatyta jokių priemonių, papildomų pamokų, kalbos kursų kitos ar kitokios pagalbos, kuri palengvintų mokiniui susigrąžinti gimtosios kalbos įgūdžius. Dėl to iš svetur grįžęs moksleivis nebegali sklandžiai mokytis, neįsisavina žinių, nepritampa prie draugų, negali bendrauti, nesijaučia visaverčiu visuomenės nariu, nepasitiki savimi.

Tiesa, reikia pastebėti, kad ir patiems lietuviams, kurie gyvena savo gimtojoje šalyje, mokyklose suteikiama per mažai kalbos žinių arba jos tiesiog prastai įsisavinamos. Šią problemą galima pastebėti pažvelgus į keleto pastarųjų metų lietuvių kalbos (gimtosios) brandos egzaminų rezultatus. Štai 2007 m. lietuvių kalbos egzamino neišlaikė net 16 procentų lietuvių. 2008 m. neišlaikiusiųjų buvo taip pat didelis skaičius – 13 procentų. Situacija kiek pasitaisė 2009 m., kai egzaminas nepasisekė 6,5 procentų jį laikiusių. Gaila, tačiau tokia pagerėjusi statistika tendencija netapo. 2010 m. neišlaikiusiųjų lietuvių kalbos egzamino vėl padaugėjo – tokių buvo net 9 procentai. Pernai, 2011 m., egzamino metu suklupo 8 procentai abiturientų.

Palyginimui čia svarbu paminėti tai, kad anglų kalbos egzaminas mūsų šalies abiturientams sekasi kur kas geriau nei lietuvių. 2010 m. anglų kalbos egzamino neišlaikė tik 1 procentas moksleivių. Tiesa, pernai abiturientams sekėsi dar geriau. 2011 m. egzamino neišlaikė vos 0,5 procento moksleivių.

Vadinasi, kalboms lietuviai tikrai gabūs, tačiau nejaugi tik svetimoms? Iš tiesų  nieko keisto, kad patraukliau mums atrodo tai, kas yra tolima, svetima ir nepažinta. Juk net kai kurie mūsų šalies politikai džiūgauja vietoje Lietuvos kultūra sakydami Europos ar Vakarų kultūra, tarsi tai reikštų perėjimą į stebuklingą dimensiją.

Beatodairiškas siekis perimti svetimų kraštų kultūras kai kam gal ir žada neįtikėtiną pažangą, bet man tai tėra panašiau į tautinio savitumo praradimą. Čia reikia pabrėžti, kad lietuviškumo aukštinimas jokiu būdu nėra pasisakymas prieš progresą. Netgi atvirkščiai – tautiškumo puoselėjimas kaip tik yra didžiausiais pilietiškumo mokytojas,  moralės sargas ir asmenybės sąmoningumo bei brandumo garantas.

Tuo tarpu koks mūsų tautiškumo lygis yra dabar, visai nesunku nustatyti. Tiesiog paklausykime, ką sakome vieni kitiems, apie ką kalbame, ir bus aišku. Kaip teigė J.Jablonskis : Kalboje tauta pasisako, kas esanti ir  ko verta.

Gintarė Pugačiauskaitė

Šių metų vasario 7 dieną plačiai atverdamas kelius ekologijos ir sveiko gyvenimo būdo mylėtojams, startuoja projektas „Vilniaus žaliasis žemėlapis” („Vilnius Green Map”), kurį vykdo organizacija VšĮ „Mes Darom” bei susivienijimas ŽALI.LT.

Projekto tikslas – sužymėti Vilniaus žalias vietas specialiai tam sukurtame interneto žemėlapyje. Vasaros pradžioje bus išleistas Žaliojo Žemėlapio lankstinukas ir išplatintas Vilniaus mieste. Šį projektą padeda įgyvendinti specialiai suburti jaunimo savanoriai, kurie išklausę ekologinių mokymų kursą galės tapti eko-gidais ir vesti žaliasias ekskursijas vilniečiams bei miesto svečiams.

Vasario 7 dieną 18 val. NVO „Avilyje” („Gedimino 9″ prekybos centro trečiasis aukštas) plačiajai visuomenei bus pristatyti projekto „Vilniaus žaliasis žemėlapis” idėja, tikslai ir programa. Šiuo renginiu bus pradedamas 10 savaičių trukmės viešų ekologijos paskaitų ciklas, skirtas visiems ekologija besidomintiems vilniečiams. Paskaitos vyks kiekvieną antradienį 18 val. NVO „Avilyje” iki pat „DAROM 2012″ visuotinės švarinimosi akcijos balandžio 21 dieną. Paskaitų tvarkaraštį ir daugiau informacijos apie projektą galite rasti interneto svetainėje arba čia.

Projekto metu žemėlapyje pažymėti žalieji miesto taškai bus sugrupuoti į šešias kategorijas:
• Žaliasis verslas – tai ekologinės parduotuvės ir kavinės, įvairūs ūkininkų turgeliai.
• Žaliosios technologijos – mokslinių tyrimų centrai, kuriantys inovatyvias technologijas, elektros ir šilumos energiją tausojantys miesto pastatai.
• Žaliasis transportas – viešasis transportas, dviračių takai, elektromobilių įkrovimo aikštelės.
• Žaliasis laisvalaikis – aktyvaus laisvalaikio vietos parkuose ir upės pakrantėse, ėjimo, bėgimo maršrutai, dviračių takai.
• Žalioji visuomenė – aplinkosauginio švietimo įstaigos, eko-informacijos centrai, „Žaliosios” nevyriausybinės organizacijos.
• Žalioji kultūra – eko dirbtuvėlės, eko-menininkų galerijos, velo-kinas, gyvos muzikos susibūrimai.

Žaliasis žemėlapis – tai tarptautinis projektas vykdomas kartu su partneriu iš Estijos, Tartu aplinkosauginio švietimo ir informacijos centru. Tartu jaunimo grupė šiuo metu kuria analogišką žaliąjį žemėlapį savo mieste. Ši graži iniciatyva yra remiama Europos sąjungos lėšomis pagal Veiklaus jaunimo programą.

Vilnius Green Map komanda

Ikrauk.lt skaitytojas Edvinas iš Londono dalijasi žiniomis apie miestą pasiekusią problemą. „Kaip jau turbūt žinote, sniegas neaplenkė ir Londono. Nuo 19.00 val. iki dabar intensyviai sninga. Jau turime apie 7-8 cm sniego. Apie 2.00 val. išėjau pasivaikščiot ir nufilmavau mažą dalelę eismo. Kaip matot, žmonės labai noriai padėjo sunkioj situacijoje“, – rašė redakcijai Edvinas ir pasidalijo vaizdo įrašu.

Daugiau informacijos apie padėtį Londone galite sužinoti čia.

Nepabūgę žiemiško ausis ir nosis kandžiojančio speigo, ikrauk.lt skaitytojai ir reporteriai aktyviai darbavosi visą savaitę – jie įkrovė pačių įvariausių žinių aktualiomis bei laisvalaikio temomis, drąsiai rėžė jums savo nuomonę ir dalijosi trumpais, tačiau svarbiais pranešimais. Vietoje nesedėjo ir ikrauk.lt redakcija – dar vienas naujas konkursas jums jau pristatytas, o nuo kitos savaitės galėsite dalyvauti ir prizus žadančioje akcijoje.

Kaip sekėsi ikrauk.lt skaitytojams?

Didelio dėmesio šią savaitę sulaukė praužęs „Halls Winter rally“, apie kurį mums pranešė skaitytojas, pasivadinęs „olm“ bei Jaroslavas Novoslavskis. Savo nuomonę pareikšti ryžosi skaitytojas lukas Redvilas – jis prakalbo apie anonimiškumą internete, nežemiškos gyvybės paieškas. Svarbų darbą nudirbo ir Auksė, pranešusi apie vėluojančias darbo biržos išmokas.

Nuomone pasidalijo ir Karolis Šaltėnas – vaikinas svarstė apie „Eurovizijos“ atrankoje dalyvaujančio atlikėjo Beissoul galimybes ir perspektyvas. Piercas mus mokė susikurti gamtoje švedišką kelmą, Andreas informavo apie Šanchajuje iššautą fejerverką, vos nesibaigusį katastrofa, išpulį prieš Prancūsijos kandidatą į prezidentus bei nuteistus Rusijos vandalus.

Pasistengė ir skaitytoja „Elfė“, pranešusi apie fiktyvias akcijas, kurias galima aptikti internetinėse parduotuvėse. Sigitas Bakutis informavo apie „Microsoft“ planus šiems metams bei tai, jog „Samsung“ šįmet pranoko patį „Apple“, Vaidas Jakubauskas – apie džiu-džitsu varžybas, Algirdas Varnagiris – apie miestuose siaučiantį aferistą, o skaitytoja Austėja įkrovė interviu su menininke Egle Vertelkaite.

Kaip sekėsi ikrauk.lt reporteriams?

Reporteriai šią savaitę aktyviai pildė laisvalaikio rubriką. Štai Gabrielė Kestenytė pasakojo apie grupės „Awakening sun“ albumo pristatymą bei pasiruošimus „Eurovizijos“ atrankai, Deimantė Varnaitytė – apie knygos „Seniausieji Lietuvos žaislai“ pristatymą, Matas Valiulis ir Vytautas Pilkauskas pildė sporto rubriką – jis dalijosi žiniomis iš „Halls Winter Rally“

Auktualias žinias pranešinėjo ir Kipras Tamašauskas, tapęs geriausiuoju sausio mėnesio ikrauk.lt reporteriu – šią savaitę jis pranešė apie Juliano Assange’o įsidarbinimą Rusijos televizijos laidoje, dalijosi nuomone apie Seimo rinkimus ir informavo apie galimą terorizmo aktą Islandijoje. Didelį ačiū sakome ir Izabelei Pukėnaitei, apsilankiusiai Karjeros mugėje Vilniuje ir pasidalijusia žiniomis iš jos.

Šauniai pasirodė ir Živilė Aleksandravičiūtė, apsilaniusi pianisto Petro Geniušo koncerte. Pasistengė ir Lina Pankratjevaitė, pasakojusi apie Kauno studentų iniciatyvą organizuojant tolerancijos akciją. Verta pagirti ir reporterę Rūtą Juozapaitytę – mergina pasakojo mums, kaip Klaipėdoje atrodė Algimanto Čekuolio vakaras bei juoduojo humoro vakaras su Vytautu Šapranausku. Na, o Ieva Augytė įkrovė žinių iš miuziklo „Paryžiaus Katedra“, kur baisiuoju Kvazimodu tapo pats Edmundas Kučinskas.

Šią savaitę ikrauk.lt komanda norėtų pasveikinti reporterę Izabelę Pukėnaitę, iš širdies padirbėjusią Karjeros mugėje Vilniuje. Merginai padovanosime itin šiltą knygą „Dekoratyviniai krašteliai“, idant šaltais žiemos vakarais sušilti padėtų rankdarbiai.

Ikrauk.lt kartu su Druskininkų „Snow Arena“ skelbia naują fotografijų konkursą jums, mieli skaitytojai! Šįkart žaidime raginame dalyvauti visus įsimylėjelius, dievinančius žiemos sportą!

Artėjančios vasario 14-osios proga Druskininkuose esanti „Snow Arena“ skelbia akciją ir kviečia jus tapti pirmaja pora, įtvirtinusia savo meilę santuokos saitais… pačioje arenoje ant sniego! O tiems, kurie dar nesiryžta tuoktis, tačiau labai myli vienas kitą ir kartu lepinasi žiemiškomis pramogomis, siūlo dalyvauti konkurse – pasidalinkite savo fotografijomis, kuriose matyti, kaip jūs su antraja puse užsiimate žiemos sportu, ir laimėkite pakvietimą dviems į Druskininkų „Snow arenos“ trasą!

Kartu su mylimuoju ar išrinktaja dievinate slides? Čiumpate snieglentę ir traukiate į kalnus? Mėgaujatės lietuviškų kalvų trasomis ar kasmet keliaujate į užsienį? Siųskite savo fotografijas, atskleidžiančias meilę savo antrajai pusei bei žiemos sportui el. paštu konkursui@ikrauk.lt, ieškokite jų ikrauk.lt facebook puslapyje ir jau vasario 14-ąją sužinokite, kurios fotografijos savininką speciali ikrauk.lt ir Druskininkų „Snow Arenos“ komisija apdovanos pakvietimu dviems į vienintelę šalyje sniego areną po stogu!

Jūsų fotografijų laukiame jau šiandien, o apie laimėtą prizą konkurso nugalėtoją informuosime asmeniškai bei pranešime atskiroje naujienoje!

Po tris dienas trukusio jūsų, mieli skaitytojai, balsavimo paaiškėjo, kas tapo geriausiuoju sausio mėnesio ikrauk.lt reporteriu – visi kartu sveikiname energingąjį ir vietoje nenustygstantį Kiprą Tamašauską!

Kipras skaitytojų apklausoje sulaukė net 149 jūsų balsų, tai sudarė 28% procentus visų balsavusiųjų nuomonės. Už įkrautų naujienų gausą bei įvairovę vaikiną apdovanojame itin geru prizu – Anna Reid knyga „Košmaras, trukęs 872 dienas: Leningradas“.

Visai nedaug nuo Kipro atsiliko ir žavioji ikrauk.lt reporterė Indrė Janavičiūtė – mergina surinko 140 skaitytojų balsų (26% bendros nuomonės). Kad Indrė pernelyg neliūdėtų, jog taip arti buvusi pergalė neteko jai, merginą apdovanosime paguodos prizu – Honore De Balzac knyga „Trisdešimties metų moteris“.

Nosies nenukabinti siūlome ir reporterei Monikai Žiūkaitei, užėmusiai trečiąją vietą balsavime ir pelniusią 130 balsų, bei Lukui Redvilui, sulaukusiam 119 jūsų balsų, – jei ne šį, tai gal kitą kartą!

Pamatei ką nors neįprasto ir įdomaus, tapai eismo įvykio liudininku, turi nuomonę aktualiu klausimu? ĮKRAUK ŽINIŲ apie tai arba siųsk jas el. paštu ikrauk@15min.lt ir būk apdovanotas! O gal manai, kad turi žurnalisto gyslelę? Išmėgink save ir prisidėk prie ikrauk.lt reporterių komandos bet kuriame Lietuvos mieste!

Ar girdėjai, kad tarptautinės mados ir pramogų industrijos kompanijos ieško naujų veidų ir talentų Lietuvoje? Nesvarbu ar esi vaikinas, ar mergina, tačiau jei jauti, kad turi užslėptą talentą ir nori jį parodyti visam pasauliui, ar manai, kad gali tapti mados pasaulio dalimi, mes tau turime gerą žinią! Pirmą kartą „Face & Talent” atranka atkeliauja į Vilnių!

Vasario 11 dieną (šeštadienį) visi talentingiausi ir chrarizmatiškiausi žmonės yra kviečiami į prekybos ir laisvalaikio centrą „Panorama”, kuriame nuo 16 val. vyks dalyvių registracija, o jau nuo 17 val. iki 20 val. organizatoriai visus kvies parodyti save ir pademonstruoti savo talentą.

Kompetetinga komisija, kurią sudaro žinomi Lietuvos pramogų pasaulio atstovai ir tarptautinių kompanijų „Reconnoitre Group” bei „Reco Stars” vadovai, ieško naujų reklamos veidų bei merginų, vaikinų modelių atstovauti tarptautinę modelių agentūrą „Reconnoitre Models”. Ši agentūra neseniai įsteigė savo atstovybę Lietuvoje ir žada dideles permainas mados versle bei didžiules perspektyvas modeliams visame pasaulyje. Toliau vyks didžiųjų Lietuvos talentų paieška. Tarptautinė pramogų kompanija „Reco Stars” ieškos geriausių atlikėjų, muzikantų, aktorių, šokėjų ir kitų talentų.

Visi talentingiausi per porą mėnesių bus paskelbti didžiausioje Europoje talentų duomenų bazėje – internetiniame portale recostars.com. Renginio organizatoriai teigia, kad kuriama didžiulė virtuali talengiausių žmonių bendruomenė, į kurią pateks tik patys geriausi ir bus matomi pasaulio muzikos ir kino gigantams bei prodiuseriams. Beje, talentingiausiam atrankos dalyviui bus pasiūlyta iškart pasirašyti kontraktą ir bus atverti visi keliai į tarptautinę muzikos rinką.

Idant ilgi ir šalti žiemos vakarai ikrauk.lt skaitytojams nesirodytų tokie baugūs ir nuobodūs, skaitytojų kuriamo pilietinės žurnalistikos projekto ikrauk.lt komanda kartu su„Elektromarkt“ skelbia naują akciją „Ikrauk naujieną, laimėk prizus kas dieną“, kurios metu jus, mieli skaitytojai, žadame apipilti dovanomis!

Jau nuo vasario 6-os dienos ikrauk.lt komanda kasdien geriausios dienos naujienos autorių apdovanos skirtingu „Elektromarkt“ įsteigtu prizu, kurį atsiimti galėsite net trijuose didžiuosiuose šalies miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje! Kokie tai prizai, kol kas laikysime paslaptyje, o kurių naujienų autoriai – patys verčiausi apdovanojimų, kasdien nuspręs ikrauk.lt redakcija.

Sužinojai tai, apie ką dar niekas nežino? Pastebėjai KET pažeidimą? Turi savo nuomonę, kurią nori pareikšti? O gal lankeisi renginyje, apie kurį nori papasakoti? Įkrauk naujieną www.ikrauk.lt ir būk apdovanotas!

Akcija startuoja vasario 6-ąją, ją tęsime visą vasario mėnesį. Apie laimėtus prizus kasdien paskelbsime ikrauk.lt rubrikoje „15min“ bei informuosime laimėtojus asmeniškai.

Pradėjus skaičiuoti paskutinįjį, rodos, net per daug šaltos žiemos trečdalį, ikrauk.lt skuba atlikti paskutiniuosius sausio mėnesio darbus – mes žūt būt turime išrinkti geriausią ikrauk.lt mėnesio reporterį, todėl kreipiamės pagalbos į jus: dalyvaukite balsavime ir nuspręskite, kuris iš keturių nominantų verčiausias gauti apdovanojimą! Trumpai apie kiekvieną iš jų:

1)    Lukas Redvilas. Šis skaitytojas naujienas ikrauk.lt puslapyje publikuoti ėmė sausio pabaigoje, viso vos per kelias dienas jis su redakcija pasidalijo net dvejomis nuomonėmis, taip pat žiniomis iš laisvalaikio fronto bei pranešė apie įdomias aktualijas.

2)    Kipras Tamašauskas. Šis reporteris tiesiog nenustygsta vietoje – žinių jis įkrauna kone kas antrą dieną. Viso per mėnesi Kipras pasidalijo net 13 naujienų, didžioji dalis jų – aktualijos. Kipras taip pat noriai su skaitytojais dalijosi ir savo nuomone, už tai net du kartus šį mėnesį jau yra tapęs geriausiu savaitės reporteriu.

3)    Monika Žiūkaitė. Ši reporterė iš Kauno taip pat smarkiai pasistengė – jai buvo patikėta informuoti ikrauk.lt skaitytojus apie M.A.M.A. apdovanojimų ceremoniją „Žalgirio arenoje“. Monika aprašė viską – ji pateikė reportežą apie renginį, surinko pikantiškiausias detales bei pažėrė savo vertinimus. Monikos tekstai apie apdovanojimus sulaukė didelio skaitytojų susidomėjimo.

4)   Indrė Janavičiūtė. Aktyvi, žavi, tikra nenuorama – taip būtų galima apibūtinti ikrauk.lt komandos Indrutę, nepamirštančią skaitytojų informuoti apie iki šiol mažai girdėtus renginius, drąsiai besidalinančią savo nuomone bei pro akis nepraleidžiančią jokios aktualijos.

Prieš balsuodami nepamirškite įvertinti naujienų ir atsakyti sau į klausimą, kodėl pasirinkote būtent šį nominantą – galbūt jums patiko pateikto teksto iliustracijos? Reporterio rašinio stilius ir įžvalgos? O galbūt, jūsų nuomone, pasirinktas tekstas – pats aktualiausias? Galutinai apsisprendę, balsuokite čia. O kam atiteks geriausiojo titulas ir apdovanojimas – Anna Reid knyga „Košmaras, trukęs 872 dienas: Leningradas“ – sužinosime jau penktadienį, vasario 3-iąją.

Pamatei ką nors neįprasto ir įdomaus, tapai eismo įvykio liudininku, turi nuomonę aktualiu klausimu? ĮKRAUK ŽINIŲ apie tai arba siųsk jas el. paštu ikrauk@15min.lt!

O gal manai, kad turi žurnalisto gyslelę? Išmėgink save ir prisidėk prie ikrauk.lt reporterių komandos bet kuriame Lietuvos mieste!

Š.m. sausio 27 d. (penktadienį) mes, Vilniaus Petro Vileišio progimnazijos mokytojų ansamblis, mokyklos direktorė Danutė Kazakevičienė bei garbusis Jonas Aničas, brolių Vileišių veiklos žinovas, daugelio knygų autorius, anksti ryte išvykome į Pasvalį. Viešnagės tikslas – dalyvauti labdaros renginyje, skirtame didžiųjų Lietuvos kėlėjų – brolių Jono, Petro ir Antano Vileišių – paminklo statybai Vilniuje paremti.

Buvome labai svetingai sutikti Pasvalio Petro Vileišio gimnazijoje, apžiūrėjome mokyklos muziejų, gausią iškilių Lietuvos dailininkų paveikslų ekspoziciją. Pasvalio kultūros namuose vyko pagrindinis renginys, prasidėjęs gausia moksleivių dirbinių muge. Gimnazistai buvo paruošę puikią šventinę programą, kurioje „svečiavosi patys broliai Vileišiai“, pasirodė įvairūs moksleivių dainų bei šokių kolektyvai. Labai šiltai buvo sutiktas ir mūsų ansamblio, kuriame dainuoja ne viena Petro Vileišio kraštietė, pasirodymas.

Koncerto pabaigoje buvo įteikti kasmetiniai Petro Vileišio fondo apdovanojimai labiausiai pasižymėjusiems mokyklos bendruomenės nariams – mokytojams, mokiniams. Džiugu, kad tokį apdovanojimą gavo ir mūsų Vilniaus Petro Vileišio progimnazijos kolektyvas už geranorišką bendravimą ir bendradarbiavimą ugdant jaunąją kartą Lietuvos kėlėjo inžinieriaus Petro Vileišio gerų darbų ir patriotiškumo pavyzdžiu.

Renginį vainikavo bendra daina Lietuvai, o pažiūrėjus į tuos šviesius mokinių veidus, prisiminus šiltą bendravimą su mokyklos bendruomene, nuoširdų ir svetingą priėmimą, tiesiog norėjosi dainos žodžiais prabilti: „Kokia nuostabi, Lietuva, esi!“

Vilniaus Petro Vileišio progimnazijos lietuvių kalbos mokytojos ir ansamblio narės Lina Misiuvienė ir Jolita Šalomskienė

Ikrauk.lt redakcija toliau vykdo akciją, kurios metu jūs savo įkrautas naujienas keičiate į Coffee-Inn kavą!

Daugiau apie akciją sužinosite paspaudę čia.

Pirmadienio laimėtojai, pasirinktą kavą jau nuo rytojaus iki sekmadienio galintys atsiimti Coffee-Inn kavinėse Vilniuje (Vilniaus g. 17) ir Kaune (Laisvės Alėja 72), yra:

1. Laura Bojarskytė

2. Dainius Nemanis

3. Izabelė Pukėnaitė

4. Akvilė Aglinskaitė

5. Kipras Tamašauskas

6. Akvilė Žaromskytė

7. Lina Pankratjevaitė

8. Monika Žiūkaitė

9. Simona Snarskytė

10. Gabija Balvočiūtė

Dėl prizo atsiėmimo su laimėtojais ikrauk.lt susisieks asmeniškai.

Ikrauk.lt redakcija toliau vykdo akciją, kurios metu jūs savo įkrautas naujienas keičiate į Coffee-Inn kavą!

Daugiau apie akciją sužinosite paspaudę čia.

Pirmadienio laimėtojai, pasirinktą kavą jau nuo rytojaus iki sekmadienio galintys atsiimti Coffee-Inn kavinėse Vilniuje (Vilniaus g. 17) ir Kaune (Laisvės Alėja 72), yra:

1. Lukas Redvilas

2. Vytautas Pilkauskas

3. Deimantė Varnaitytė

4. Kipras Tamašauskas

5. Mantas V.

6. Artūras Norvaišaitis

7. Jaroslavas Novaslavskis

8. Audrius Davidavičius

9. Gabrielė Kestenytė

10. Izabelė Pukėnaitė

Dėl prizo atsiėmimo su laimėtojais ikrauk.lt susisieks asmeniškai.

Na, o mes, pernelyg nevyniodami žodžių į vatą, skubame glaustai apžvelgti, ką šią šaltą žiemos savaitę nuveikė mūsų skaitytojai ir ikrauk.lt reporteriai.

Ką nuveikė ikrauk.lt skaitytojai?

Štai skaitytojas Darius ir toliau su mumis dalijosi savo patirtimi ir pamokymais apie naktinę žvalgybą, šįkart vaikinas išsamiai pristatė naktinės žvalgybos tipus. Dar vienas skaitytojas, pasivadinęs Defacto pseudonimu, iškėlė gan aktualų klausimą šiandieninei visuomenei – ar mes nesame pernelyg sumaterialėję žmonės, kurie vietoj laisvės verčiau rinktųsi ekonominę gerovę? Gan linksmas žinias šią savaitę krovė skaitytojas Andreas, kuris pranešė mums apie kurioziškas situacijas bandant apiplėšti banką Kaliningrade ir apie nusivylusios cirko žiūrovės pasirodymą. Vertėtų padėkoti Mantui V. ir skaitytojui Piercui, pastarasis vėlgi dalijosi savo patirtimi gamtoje ir mokė mus, kaip pasigaminti deglą. Na, o Mantas tik dar kartą įrodė, kaip iš tiesų nekokybiškai kuriami tokie brangūs telefonai. Štai prieš tai minėto fotografijų konkurso įkvėptas Karolis su mumis pasidalijo gražių žiemos vaizdų vaizdo įrašu, o skaitytojas Benas iškėlė aktualias lietuviškos žiemos problemas, domėdamasis, kodėl nevalomi pėsčiųjų takai. Panašią problemą gvildeno ir Kazimieras, ragindamas padėti savo kaimynams.

Šią savaitę netrūko ir muzikinių naujienų, štai Gabrielė Kestenytė pristatė grupės „Alive Way“ permainas, Lukas parodė mums naująjį „Red Hot Chili Peppers“ vaizdo klipą, na, o Arūnas pasakojo apie naująją „Smėlio džiazo“ programą. Gan liūdną žinią mums pranešė Kristina, informavusi apie tragiškai pasibaigusią žvejybą Trakų rajone, taip pat Egidijus, pranešęs apie gaisrą Telšiuose, ir Edvinas, parašęs, kad žlugo „Sarg“ serveris. Kiek džiugesnę žinią išgirdome iš skaitytojos S.J., papasakojusios, kaip abiturientai merginą nuo plėšiko išgelbėjo. Išties aktualias problemas gvildeno Gintarė Pugačiauskaitė, aprašiusi savo nuomonę apie feminizmo ideologiją, taip pat Kęstutis Grinius, nušvietęs šilumos ūkio problemas, ir Rainoras, domėdamasis, kodėl per LRT televiziją transliuojamas striptizas. Nepamiršome ir Jūratės indėlio į augintinių rubriką, ji paaiškino, kodėl verta ženklinti savo augintinius. Savo karčia patirtimi pasidalijo ir Aušra, pranešusi, kad jos pirktuose saldainiuose buvo kirmėlių. Na ir pabaigai, dėkojame skaitytojai Gabrielei, kuri papasakojo, kaip Kinijoje sutikti Naujieji Drakono metai.

Ką nuveikė ikrauk.lt reporteriai?

Štai mūsų reporterė Lina Pankratjevaitė lankėsi Aukštųjų mokyklų mugėje Kaune, o Ieva Augytė netgi dviem straipsneliais aprašė savo vizitą „Specialybių mugėje“ Šiauliuose. Nemažai mūsų reporterių šią savaitę lankėsi ir kultūriniuose renginiuose, štai Matas Valiulis aprašė spektaklį „Emigrantai“, Deimantė Varnaitytė lankėsi Cezario Graužinio lyrinėje komedijoje „Bučiuoju, Oskaras“ , o Rūta Juozapaitytė dalijosi išties įdomiais Juozo Erlicko patarimais. Verta padėkoti ir Lukui Snarskiui, ir toliau pildžiusiam mūsų sporto rubriką, kuri šią savaitę buvo itin ištuštėjusi. Vaikinas šįkart apžvelgė Kauno „Žalgirio“ ir Kantu „Bennet“ komandas. Laisvalaikio rubriką aktyviai pildė ir Adelina Kiškytė, pranešusi apie „G&G Sindikato“ koncertinį turą ir jų pasirodymą Škotijoje. Verta stipriai padėkoti ir mūsų ikrauk.lt reporteriui Kiprui Tamašauskui, kuris šią savaitę ypač aktyviai reiškė savo nuomonę. Vaikinas dalijosi savo mintimis apie Algirdą Paleckį, apie girtis mėgstančius lietuvius ir, žinoma, apie Europos sprendimą atsisakyti Irano naftos. Ikrauk.lt reporterė Akvilė Žaromskytė mus mokė, kaip šifruoti paslėptą politinę reklamą, o Rūta Juozapaitytė pristatė pasikeitusios sudėties grupę „Čili‘nam“.

Šią savaitę ikrauk.lt norėtų ypatingai padėkoti reporteriui Kiprui Tamašauskui, aktyviai reiškusiam savo nuomonę, jam atitenka Liutauro Degėsio esė knyga „Prisiminimų prisiminimai“ – tai ironiški ir kritiški pamąstymai apie gyvenimą, žmonių santykius, pasaulio paradoksus.

Taip pat visus ikrauk.lt skaitytojus ir reporterius dar kartą raginame krauti žinių, dalyvauti mūsų skelbiamuose konkursuose ir išlikti tokiais pat aktyviais, o jūsų pastangos, be jokios abejonės, bus įvertintos prizais!