Pernai priimtas Švietimo įstatymas, kuris galimai diskriminuoja tautinių mažumų Lietuvos gyventojus, atrodo, dar ilgai sės nerimą ir skatins pasipriešinimą. 2011 metais įvykę du masiniai mitingai, kurias buvo siekta apginti tautinių mažumų mokyklas ir iškovoti teisę moksleiviams mokytis gimtąja kalba, deja, nedavė norimų rezultatų. Šiemet tautinių mažumų atstovai toliau sieks ginti savo išsikeltas mokymo ir ugdymo vertybes. Kovo 17 dieną numatytos eitynės nuo Seimo iki Vyriausybės bei mitingas „tautinių mažumų mokykloms apginti“.

Jau kone ištisus metus, kai pernai kovo pabaigoje buvo priimtas naujasis Švietimo įstatymas, tautinių mažumų mokyklų mokiniai, jų tėvai bei mokytojai išgyvena nerimą ir nežinią. Kur nuves pastarieji pokyčiai mokyklose? Kokią įtaką jie turės tautinių mažumų moksleivių išsilavinimo kokybei ir tolesnėms perspektyvoms jau po mokyklos baigimo? Vedini šių abejonių tautinių mažumų Lietuvos gyventojai  jau kurį laiką siekia užmegzti dialogą su tam tikrais valdžios atstovais, tartis, derėtis, ieškoti kompromiso, tačiau visos šios pastangos nepadeda pasiekti galutinio,  abi puses tenkinančio sprendimo.

Taigi, kaip matome, laikas eina, o situacija iš esmės išlieka ta pati. Ką tokiu atveju daryti? Jei problema nesikeičia – tiesiog pakeisti  požiūrį į ją. O tada, tikėtina, atsiras ir tolesni postūmiai bei sprendimai. Kitaip sakant, reikia vertinti susiklosčiusią situaciją kitu kampu.

Naujasis Švietimo įstatymas pagal susidariusį visuomenės požiūrį vertinamas kaip tautinių mažumų gyventojų ir lietuvių santykių problema arba tiesiog jų aiškinimosi būdas. Jei ir toliau bus laikomasi tokios nuostatos, akivaizdu, kad įtampa tik didės, o situacija taps kritiška. Be to, atrodo, neteisinga moksleivius laikyti savotiškais politikavimo įrankiais. Todėl naująjį Švietimo įstatymą reikia laikyti ne tautų ar šalių, o visų pirma jaunų žmonių problema. Kai svarbiausiu šioje situacijoje bus laikomas moksleivis, jaunuolis, nerimaujantis dėl savo ateities, tik tada bus suprasta tikroji problemos esmė.

Naujosios Švietimo įstatymo nuostatos išties baugina moksleivius. Jauni žmonės, išgyvenantys savęs ieškojimo etapą gali pajusti vidinę sumaištį. Tokioje situacijoje, kai mokiniai mokymo procese turės vartoti ne savo gimtąją kalbą, gali užminti jiems sudėtingus klausimus : kaip išsaugoti savo tapatybę, identitetą ir asmenybės laisvę, kai ribojamas prigiminės, įprastos kalbos vartojimas?

Gaila, tačiau šiuo metu susiklosčiusi situacija, kuomet tautinių mažumų mokyklų abiturientai privalės laikyti lietuvių, o ne savo gimtosios kalbos egzaminą, kelia baimę dėl ateities ir tolesnių studijų galimybių. Tautinių mažumų moksleiviai, palyginti su lietuviais, turi kur kas prastesnes sąlygas ir mažiau laiko tinkamai pasirengti lietuvių kalbos egzaminui. Todėl abitūros egzamino rezultatai ir konkurencinė kova dėl vietos aukštosiose mokyklose tarp lietuvių ir tautinių mažumų gyventojų bus nelygiavertė. Todėl ir laikas mokykloje, o ypač abitūros egzaminai, kurie turėtų tapti šviesia pradžia, naujo gyvenimo pažadu ir viltimi, tampa inkaru, gramzdinančiu jaunų žmonių svajones.

Dėl naujojo Švietimo įstatymo mokymosi procesas mokykloje, egzaminų laikymas Lietuvos jaunimu neturėtų tapti baimę ir nežinomybę keliančia užduotimi. Atvirkščiai – mokymasis turėtų kelti malonius jausmus, skatinti pažinimą, norą suprasti pasaulį, pasisemti žinių. Gimtoji kalba taip pat nuolat tarpininkauja šiame procese: padeda suprasti pasaulį, bendrauti, dalintis idėjomis, patyrimu. Mokiniui nereikia primesti svetimos kalbos. Nes jei išnyks meilė kalba – neliks meilės jau  niekam kitam.

Ir, pagaliau, nepamirškime, kad kalba – prigimtinė duotybė, kurią kiekvienas gavo su savo atėjimu į pasaulį. Be to, derėtų žinoti ir tai, kad kiekviena tauta pati sukūrė savo kalbą. Vadinasi, nė viena kita tauta neturi jokios teisės į kitos tautos kalbą. Todėl nieko keisto, kad jaunimas šioje situacijoje reikalauja  laisvės, galimybių ir teisingumo.

Taigi, akivaizdu, kad dėl naujojo Švietimo įstatymo labiausia nukentės moksleiviai. Ir išties keista, kad daugelis lieka tam abejingi. Atrodytų, jauniems žmonėms ir taip jau Lietuvoje nelengva: didelė nedarbo problema, miglotos ateities perspektyvos. Be to, kasmet iš Lietuvos išvyksta daugybė vos mokyklas baigusių abiturientų, studentų. Kas žino, kurie iš jų seka paskui savo svajones, o kurie tiesiog bėga nuo skurdo, gelbėjasi iš nevilties ir nusivylimo rato. Pažvelgę į emigrantus, pastebime, kad išsižadėti to, kas prigimta (tėvynės, gimtosios kalbos), dažniausiai  verčia nepalankios aplinkybės :  nedarbas, skurdas ar kita negatyvi patirtis savo šalyje. O kodėl štai tautinių mažumų jaunimas savo prigimtinės kalbos turi atsisakyti dėl įstatymo?

Gintarė Pugačiauskaitė

Lietuvos verslo moterų tinklo pirmininkė Asta Šileikienė šiuo metu vieši Ruandoje, kunigo Hermano Šulco našlaičių sodyboje. Ji jau beveik mėnesį nemokamai gydo vietinius vaikus ir moteris. Savanorė gydytoja  iš Afrikos į Lietuvą grįš kovo pabaigoje.

Tai jau ne pirma Astos Šileikienės kelionė savanoriauti Afrikoje, kaip ir ne vienintelis susitikimas su žinomu kunigu Hermanu Šulcu. Gruodžio mėnesį jis su grupe Ruandos jaunimo ir mokytojų viešėjo Kaune. Jais tuomet, be daugelio kitų žmonių, rūpinosi ir Asta Šileikienė.

Afrikoje gydytoja dar ir moko vietinius vaikus anglų kalbos, veda verslumo ir lyderystės pamokas. Afrikoje ji laukia atvykstant ir Europos Komisijos pareigūnės Valentinos Pinnos, 2011 m. vasarą apsilankiusios Kaune. Kartu bus ieškoma pagalbos Ruandai per europinius tinklus. Gydytoja savo lėšomis išlaiko du kunigo H. Šulco stovykloje augančius našlaičius.

Fotogalerijoje – gydytojos Astos Šileikienės gyvenimo ir darbo Ruandoje  akimirkos.

Lietuvos katalikių moterų sąjungos vardu, pirmininkė Janina Klungevičienė, vakar 2012-02-01 perdavė gėlių kompoziciją su lauko žolynais ir sveikinimą, J.E. Kardinolui Vilniaus Arkivyskupui Metropolitui Juozui Audriui Bačkiui 75-mečio proga.

Agnė Vadlūgaitė,   www.jaunimogidas.lt

Tie, kurie turi bent vieną katę, turėtų mane suprasti, kad megzti kartais būna tikrai sunku. Gyvūnai labai mėgsta „pagelbėti“: išvynioti siūlus, pavolioti juos ant žemės, pakramtyti, pasitrinti…

Jeigu siūlas margas, gal ir nėra taip blogai, bet tamsūs siūlai labai aplimpa gyvūnų plaukeliais. Žinoma, gal mezginys nuo to tampa tik šiltesnis ir įdomesnis, bet man nelabai patinka ir ilgai vargstu bandydama tuos plaukus išrankioti. Jei siūlas baltas, tai dar blogiau, nes tokius reikia itin saugoti, kad liktų balti, o ne su kačiukų, šuniukų ir žmonių plaukų pagražinimais.

Dėl šių priežasčių jau seniai mąsčiau apie kokią nors siūlų apsaugą. Ir radau viename internetiniame tinklalapyje.  Tik buvo gaila pinigų, nes ir informacijos beveik jokios nepateikta – nei koks dydis, nei komentarų apie praktiškumą. Tuomet paprašiau vieno Kalėdų senelio, kad šią siūlų apsaugą atneštų dovanų, bet jis nusprendė, kad tokio daikto nedovanos…

Bet štai vakar visiškai atsitiktinai vienoje keistoje parduotuvėje aptikau tokį patį siūlų kamuolio laikiklį, tik daugiau nei du kartus pigesnį. Žinoma, nusipirkau!

Manau, tai tikrai patogus daiktas: gali neštis kaip rankinuką, gali įsimesti į krepšį, ir gali palikti ant stalo paerzinti katinams.

Beje, dar viena dėžutė liko. Jei kam prisireiktų, galėsiu išduoti paslaptį, kur ir už kiek pirkau.

Šaltinis: voolyvooly.

Agnė Vadlūgaitė,   jaunimogidas.lt

Dar vienos šlepetytės. Šįkart šiek tiek kitokios. Gal ne nykštuko, o elfo?.. Tokio, kuris tyliai tipena po namus, paslepia daiktus, paberia saldainių ant stalo, atidaro langus, kad vėjas pažaistų su užuolaidomis…

Žydri su „šokoladiniu“ padu. Šilti ir šiek tiek keistokos formos. Pirmąkart megzti ir nesiūti.

Pabandžiau, nes Edvinas vis klausdavo, ar negaliu šlepetyčių megzti taip, kad nereikėtų siūti.

Na, žinoma, kad galiu, tik gal taip sudėtingiau. Vieną kartą nusprendžiau pabandyti. Rezultatas savotiškai įdomus, o ar gražesnis –  nežinau. Turbūt priklauso nuo kiekvieno žmogaus skonio…

Šaltinis: voolyvooly.

Gėrunta Varlytė , wwwjaunimogidas.lt

Faktas, jog teks gulti į ligoninę, nėra jau toks baisus. Žinoma, pirma į galvą šovusi mintis: ,,O, ne, ligoninė – nuobodu, nemalonu ir valgyti skaniai neduoda“. Tačiau iš esmės visur yra pliusų, yra ir minusų, taip pat ir čia.

Pavyzdžiui, vienas iš pliusų yra tai, jog priežastis, dėl kurios čia pakliuvai, vėliau veikiausiai išnyks. Ir aš žinau, jog visi minusai nublanks prieš tai, jog tu po to jausiesi geriau.

Iš tiesų, jeigu paklaustumėte, kokios mintys kyla, gulint lgoninėje, aš net nesvarsčiusi atsakyčiau, jog mintys tikrai neaplenkia. Gulint ryškiai žalioje lovoje, galvoje sukasi įvairios teorijos, mintys, svarstymai – kas būtų, jeigu būtų?

Ir, iš tiesų, kai būni tokiose vietose kaip ligoninė, turi labai didelę galimybę viską apmąstyti, sudėlioti mintis į savas vietas. Taigi, mintys čia nėra nei šviesios, nei niūrios. Veikiau –  ilgesingos. Juk nė vienam ne paslaptis, jog gulėti ligoninėje nėra pats didžiausias malonumas.

Kol vieni vykdo techninio pobūdžio testus lygindami telefonų galimybes, atsiranda ir tokių, kurie atlieka absurdiškus testus. Kad ir šis vyras iš Kinijos, sumąstęs vietoj plokščių akmenukų panaudoti telefonus, leisdamas juos vandens paviršiumi. Iphone 4 ar HTC Desire HD - kuris geriau pasirodys absurdiškame teste?

Šaltis ir sniegas Lietuvoje leidžia džiaugtis jo suteikiamomis pramogomis, tik tai daryti būtina saugiai!

IKRAUK.LT ĮSPĖJA: TOKIE PASILINKSMINIMAI GALI BAIGTIS TRAGIŠKAI.

Populiariausiam SAMP (San Andreas Multi Player) serveriui atėjo galas. Kaip teigia nepažįstamieji „hackeriai“, nulaužimas buvo įvykdytas idant žaidėjai išeitų į kitą serverį pas (konkurentus). Dar jie sako, jog nepaleis serverio iš savo nasrų, kol visi žaidėjai neišeis pas konkurentus. „Sarg“ serverio žaidėjai nežino,kas vyksta, ir bijo, kad jų paslaugos (už kurias mokėjo pinigus) nedingtų.

Gera naujiena „Coffee-inn“ kavų mėgėjams! Jau 2012 m. sausio 28 dieną „Coffee-inn” kavinė pasirodys ir prekybos centre „Ozas”. Čia taip pat kaip ir daugelyje Vilniaus vietų bus galima išgerti skanios kavos, pabūti su draugais, suvalgyti gardų pyragaitį. Butinai užsukite ir pasimėgaukite gardžia kava.

„Saugok brangiausią širdies turtą-gerumą. Išmok duoti be dvejonių, prarasti be liūdesio, imti be godulio”, - Žorž Sand

Jums turbūt, gerai žinoma situacija, kai prie šiukšlių konteinerių stovi šaldytuvas, klozetas, spintos ar lovos. Dažnai tokie daiktai būna dar visai neblogos būklės, ir dar galėtų būti naudojami kitų žmonių, kuriems šių daiktų labai reikia, tačiau dėl vienokių ar kitokių priežasčių neturi galimybės jų isigyti… O tie, kurie ieško, nežino, kad štai ten ir ten jų laukia tai ko jiems taip trūksta.

Žmonės gan dažnai turi visokių jiems nereikalingų daiktų, tačiau juos išmeta kaip elementarią šiukšlę… Dažniausiai taip nutinka todėl, kad nors ir labai norime būti geri ir, galbūt, mums nereikalingus daiktus kam nors mielai dovanotume, mes paprasčiausiai tingime ar neturime laiko ieškoti kur ir kam jį „įteikti”, kur ir kam tas daiktas galėtų būti pati laukiamiausia dovana.

Visgi, esu tikras, kad pirmiausia „šukuojame” savo pažįstamų ratą ir ieškome kam mums jau nebereikalingas daiktas galėtų būti reikalingas, mąstome apie tai, kad kažkam galime padaryti gerą darbą – atiduoti, dovanoti… Juk taip gera lieka širdyje, kai gali duoti paprašytas, bet dar smagiau duoti neprašomam, pačiam susipratus, ar ne?

Jei užmestume akį į paramos statistiką Lietuvoje, tai ji tikrai nenudžiugintų. Lietuvoje paramą kada nors yra davę vos 12 procentų gyventojų…

Nutarėme, kad, galbūt, šie rodikliai ženkliai kiltų į viršų, jei žmonės turėtų lengvesnį būdą pranešti apie savo atiduodamus daiktus, dovanojamus gyvūnus ir pan.

Taigi, taip gimė šio puslapio idėja… „Nebereikia? Neišmesk! Atiduok! Dovanok!”

Jei norite atiduoti, dovanoti kitiems, kurie su džiaugsmu jūsų dovanas priims, prašome tiesiog įdėti skelbimą. Taip čia galite prašyti to, ko Jums tikrai labai reikia, ko Jūs ieškote, norėtumėte. Mes tikime, kad atsiras žmogus kuris norės Jums „įteikti” dovaną! Tikime, kad daiktai ar gyvūnai turės naujus šeimininkus.

Visi skelbimai šiame tinklapyje yra NEMOKAMI. Visi skelbimai yra atidžiai tikrinami www.nereikalingi.lt komandos, todėl prašome neskelbti, jei tikitės gauti atlygį ar tiesiog esate nusiteikę „paišdykauti”.

Skelbimą įdėti paprasta, tai nieko nekainuoja, tik trupinėlį Jūsų laiko ir geranoriškumo.

Linkime Jums sėkmės dovanojant ir priimant gerumą!
DĖKOJAME!

www.nereikalingi.lt Komanda

]]> http://ikrauk.15min.lt/naujienos/55759/feed 2 http://ikrauk.15min.lt/naujienos/54240 http://ikrauk.15min.lt/naujienos/54240#comments Fri, 23 Dec 2011 06:57:40 +0000 Vytautas Pilkauskas http://ikrauk.15min.lt/?p=54240

Ketvirtadienio vakarą „Cocainn“ klube, Vilniuje, kilo gaisras. Pranešus apie nelaimę bendram pagalbos centrui, Gedimino prospektu staigiai atskubėjo trys gaisrinės automobiliai su cisternomis, greitosios pagalbos automobilis bei policijos ekipažas, kuris stabdė eismą ties įvykio vieta.

Ketvirtadienį, gruodžio 20-ąją, Halės turguje pastebėtas neįprastas pirkėjas. Bažnytiniais drabužiais apsirengęs pagyvenęs vyriškis apžiūrinėjo vilnones kojines.

Neatrodo, kad tai buvo tiesiog kunigas, nes drabužiai neįprasti Lietuvai. Taip pat jo rankose pastebėtas Vilniaus žemėlapis. Įdomu, gal iš Vatikano aplankyti VIlniaus, kur kadaise viešėjo ir Jonas Paulius II, atvyko aukštas Vatikano luomo atstovas? Kas tai? Gal turguje lankėsi pakeliui į Aušros vartus? Įdomu, ar ir kiti miestiečiai matė šį įdomų personažą?

Nacionalinės dietetikos federacijos prezidentė, gydytoja dietologė dr. Laisvūnė Petkevičienė įsitikinusi: daugelio su virškinamuoju traktu susijusių rūpesčių galima būtų išvengti, pakeitus savo mąstymą ir pradėjus laikytis nesudėtingų tinkamo maitinimosi taisyklių.

Pasak L. Petkevičienės tinkamai maitintis nusprendęs žmogus turi pradėti nuo maisto pasirinkimo. „Reikia pradėti rinktis mėgstamą ir kuo įvairesnį maistą, kad būtų patenkinti organizmo maistinių medžiagų poreikiai. Jeigu bus valgomi tik pieniški produktai, žmogus jaus vitamino C stoką, jeigu maitinamasi tik vaisiais ir uogomis, organizmas jaus baltymų stoką”, – aiškina L. Petkevičienė.

Anot gydytojos dietologės, organizmui reikia gauti ne konkrečių maisto produktų, o būtiną kiekį energijos ir maistinių medžiagų – baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralų, vitaminų, kurių yra tam tikruose maisto produktuose.

„Turime žinoti, kad tinkamas maitinimasis kiekvienam yra individualus, tai, kas tinka bei skanu kitam, nereiškia, jog tinka ir jums. Taip pat turite maitintis tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje. Pagrindinis tinkamo maitinimosi tikslas – tai visavertis ir subalansuotas maitinimasis”, – įsitikinusi Nacionalinės dietetikos federacijos prezidentė.

L. Petkevičienė pataria atkreipti dėmesį į skysčių vartojimą – labai svarbu, kad organizmas gautų pakankamai skysčių. Daktarės teigimu, kai kurie gėrimai – pavyzdžiui, kava ir arbata – veikia kaip šlapimą varantys, todėl svarbu daugiau gerti vandens, o geriausia natūralaus mineralinio vandens.

„Kai kurie mineraliniai vandenys ne tik aprūpina žmogaus organizmą reikalingais mineralais, bet ir gerina tam tikras žmogaus fiziologines funkcijas. Pavyzdžiui, nuo seno žinoma, kad gruzinų natūralus mineralinis vanduo „Borjomi” dėl savo unikalios mineralų sudėties padeda gerinti medžiagų apykaitą, teigiamai veikia virškinimo sistemą, malšina lėtinį gastritą, skatina skrandį išskirti daugiau sulčių, išplauna kenksmingas atliekas”, – sako Nacionalinės dietetikos federacijos prezidentė.

Norinčius maitintis tinkamai L. Petkevičienė taip pat ragina nepamiršti, kad labai svarbu yra valgyti laiku. „Maistui patekus į skrandį, vyksta intensyvus skrandžio sulčių ir virškinimo fermentų išsiskyrimas, padedantis maistą virškinti. Skrandis ištuštėja po 3 valandų, būtent todėl rekomenduojama valgyti ne dažniau kaip kas 3 valandas ir nerečiau kaip kas 4 val. Didesni tarpai tarp valgymų didina alkį, o valgant išalkus, suvalgomas didesnis maisto kiekis, nes valgoma greitai, maistas yra blogai sukramtomas, greitai ryjamas. Maistas ilgiau virškinamas, atsiranda didesnė galimybė didėti svoriui”, – tvirtina L. Petkevičienė.

Ji įsitikinusi, kad labai didelę klaidą daro tie, kurie valgo prieš miegą. Miego metu lėtėja medžiagų apykaita, todėl valgantys iš vakaro daug sotaus, riebaus maisto, turi didesnę riziką susidurti su svorio augimu. Dėl to rekomenduojama prieš miegą nevalgyti apie 2-3 valandas, o vakarienės metu pasirinkti lengvai virškinamą maistą.

Kavinė Palangoje kviečia paskanauti dar neregėtos rūšies cepelinų – savo patiekalus darbuotojai afišuoja neišvengdami rašybos klaidų.

Štai kaip „Graffiti“ piešiami Vilniuje.

Agnė Vadlūgaitė, www.jaunimogidas.lt

Manęs kartais klausia: „ką mezgi dabar?”. Visiems smalsautojams pasakysiu, kad mezgu daug ką.  Niekada nebūnu pradėjus vieno darbo. Nes vienas mezginys yra skirtas namams, kitas – kelionėms, trečias gali būti koks nors eksperimentinis ir panašiai.

Taigi šiomis dienomis daugiausiai mezgu pirštines. Vienos yra skirtos dovanai. Kokios jos bus, dar tiksliai nežinau, bet bent jau pradėtos. Vienos  iš puikiosios, nuostabiosios ir šiltosios Farerų salų vilnos jau pradėtos.

Sunkiausia buvo išsirinkti raštą, bet man visi labai gražūs ir niekaip neapsisprendžiau, kurio noriu dabar. Pradėjau megzti lietuvišką variantą, bet jis mane kažkodėl erzino – greičiausiai dėl to, kad kaip ir dauguma lietuviškų modelių, pilnas netikslumų.

Vėliau paaiškėjo, kad ta pirštinė man gali būti mažoka, todėl pradėjau kitą ir kitu raštu. Mezgimas šitais siūlais neteikia man didelio malonumo: siūlai ploni, mezgasi lėtai, maišyti spalvas reikia susikaupus, knygos nepaskaitysi tokį darbą dirbdama…

Žodžiu, nesu aš virtuozė, kad nežiūrėdama megzčiau raštuotas pirštines. Kankinuosi šiek tiek. Net išsikėliau uždavinį: bent 30 min. kasdien megzti šias pirštines. Per tokį trumpą laiką mažai ką padarau, bet vis tiek iriuosi į priekį. Gal Velykoms turėsiu naujas pirštines?

Dar mezgu kepurę. Žieminę, irgi raštuotą, pagal specialų pageidavimą. Ją buvau beveik pabaigusi, tačiau teko ardyti, nes nesigavo taip, kaip norėta. Nieko, padarysiu dar kartą.

Tiesa, vėl pasireiškė mano „maniakiškumo”  apraiška. Vieną dieną, eidama gerti kavos, neatsilaikiau ir užsukau į atsinaujinusią siūlų parduotuvę Vokiečių gatvėje.

Nieko įdomaus neradau, bet išeinant tiesiog į akį „įkrito” siūlai: minkštučiai, gražučiai, neapsakomo švelnumo… Tokie, na, tokie patys pačiausi. Be to, kainos, metražo ir, aišku, švelnumo derinys yra puikūs.

Bet aš gi iš plonų nemezgu, tai man jie nelabai tinka. Bet pardavėja parodė savo mezginį ir dar kartą „susileidau”. Grožis. Nors nežinau nei kam, nei kur naudosiu, bet vieną kamuoliuką pačiupau sau namo. Pabandžiau, pamezgiau – tiesiog fantastika. Bet bėda ta, kad vis tiek iš plonų siūlų nemoku megzti. Tiksliau neturiu kantrybes. Na, bet turiu siūlų…

Tiesa, dar mezgu kaklą, yra pradėtas baktusas ir megztukas. Na, ir kokie 66 projektėliai mintyse guli…

Šaltinis: voolyvooly.blogspot.com

Ateinančiais metais Lietuvoje arba Makedonijoje bus rengiamos atrankos rungtynės į olimpinias žaidynes, kurios vyks Londone. FIBA socialiniame tinklapyje Facebook tinklalapyje surengė apklausą, kur klausiama žmonių kur norėtų, kad vyktų atrankos rungtynės y olimpiadą. Neoficialias šaltiniais remiantis, dėl šios galimybės kovoja tik Makedonija ir Lietuva. Lietuva kolkas atsilieka pora tūkstančių balsų, bet sparčiai vejasi Makedoniją. Mes visi tikėmės, kad greitai balsų persvara aplenksim makedonus ir laimėsim šį kartą prieš konkurentus. Balsavimas vyks dar iki gruodžio 10 d. tad dar visi mes turim laiko nueiti adresu  http://lt-lt.facebook.com/questions/10150445761891271/ ir atiduoti balsą už Lietuvą.

Lapkričio 11-13 dienomis Vilniuje vyko didžiausias Baltijos šalyse mobiliųjų aplikacijų kūrimo renginys „AppCamp“, kurį organizavo „Omnitel“.

„AppCamp“ dalyvavo daugiau nei 300 programuotojų, rinkodaros ir dizaino specialistų, kūrybingų žmonių, kurie pirmąją renginio dieną pasiūlė virš 70 programėlių idėjų. Kitomis dienomis, padedant mentoriams, 30 „AppCamp“ metu susibūrusių komandų toliau plėtojo savo projektus.

Džiaugiamės kartu su „AppCamp“ dalyvavusiais „Hub Vilnius“ nariais: Nerijaus Malinausko komanda – Arūnas Verikas, Kęstas Mačiulaitis, Igor Gaibadulin ir Lina Malinauskaitė -laimėjo pagrindinį „AppCamp“ prizą – 5000 eurų. Jų sukurta programėlė„Backstage Pad“ suteikia papildomą info apie tavo tuo metu per TV žiūrimas laidas, filmus ir panašiai.

Nerijus kartu su savo kolegomis Arūnu ir Vytautu dirba „Hub Vilnius“ nuo mūsų įsikūrimo pradžios. Nerijaus įmonė „mobOn“ teikia mobiliųjų programėlių kūrimo paslaugas.

„Huberiai“ Šarūnas ir Žilvinas Ledai laimėjo vieną iš „App Camp“ prizų: su „Bear Care“ jie atstovaus Lietuvą „App Circus“ Taline lapkričio 21 d. „Bear Care“ programėlė yra papildytos realybės veiksmo žaidimas, kurio tikslas – ginti savo bejėgį mylimą pliušinį meškiuką nuo nežemiškų piktavalių žaislinių meškinų. Smagioji žaidimo dalis yra ta, kad jis vyksta realioje aplinkoje, kurioje stebint vaizdą per kamerą, atsiranda gyvi meškinai ir įsilieja į tikrąją aplinką.

Broliai Ledai kuria mobilias programėles savo įmonėje „Tag of Joy“.

Šis „AppCamp” renginys – jau trečiasis, kurį organizuoja bendrovė „Omnitel”, ir pirmasis tarptautinis. Pirmosiose dirbtuvėse, vykusiose pernai gruodį, dalyvavo 150 kūrėjų, buvo pristatyta 50 idėjų ir sukurtos 22 programėlės.

Šaltinis: Hub Vilnius – www.hubvilnius.lt