„Liverpool Open 2012“ – svarbiausias 2012 metų sezono tarptautinis stalo futbolo turnyras Didžiojoje Britanijoje. Jam suteikta aukšta ITSF turnyro kategorija – „Master Series“. Turnyras vyko ant „Garlando“ stalų ir truko tris dienas (Sausio 27–29). Jame dalyvavo apie 120 sportininkų iš įvairių šalių. Lietuvai atstovavo 7 sportininkai: Ieva Čižiūnaitė, Greta Lazutkaitė, Greta Skrupskelytė, Titas Gailius, Rapolas Jamontas, Rytis Mitkus ir Mantas Motieka.

Naujas kamuolys ir neįprasti stalai

Anot Lietuvos atstovų, pirmąją turnyro dieną buvo sunku priprasti prie naujojo „Garlando High Control Kicker Ball“ kamuoliuko ir turnyrui naudojamų „Garlando Master Champion“ stalų (Lietuvoje turnyruose naudojami aukštesnės klasės „Garlando World Champion“ stalai). Žaidėjai dalijosi įspūdžiais, kad ne vienam buvo sunku priprasti prie neįprastų žaidimo sąlygų, bet, kaip parodė laikas, – tai išėjo tik į naudą.

Turnyro žvaigždė ir puolėjų siaubas – Mantas Motieka.

Anglijos žaidėjai pirmą kartą susidūrė su 2010 metų Lietuvos Taurės čempionu – Mantu Motieka. Prie geriausiu Lietuvos gynėju tituluojamo žaidėjo ginamų vartų nesėkmingai užsibaigdavo nepadoriai didelis priešininkų atakų skaičius, dėl to antrą turnyro dieną apie įspūdingą šio Lietuvos žaidėjo žaidimą turnyro patalpose jau sklandė mitai. Mantas ne tik gerai gynėsi, bet taip pat itin rezultatyviai atakavo iš vartų zonos žaisdamas dvejetų rungtyse, tai atsispindi šio žaidėjo rezultatuose:

3 vieta „Open Doubles“ rungtyje kartu su R.Mitkum, tai aukščiausias visų laikų Lietuvos žaidėjų pasiekimas tarptautiniame turnyre už Lietuvos ribų.

2 vieta „PRO Singles“.

2 – „Pro Doubles“ kartu su Rapolu Jamontu.

Įspūdingas Lietuvos jaunių pasirodymas

Lietuvos jaunių žaidėjai (iki 18 metų) Rapolas Jamontas ir Titas Gailius triumfavo „Junior Doubles“ rungtyje, Rapolas Jamontas taip pat iškovojo pirmą vietą „Junior Singles“ rungtyje. Šios Lietuvos jaunųjų žaidėjų pergalės buvo gan lauktos nes Lietuvos jaunieji žaidėjai yra laikomi itin perspektyviais pasauliniame „Junior Singles“ reitinge. R. Jamontas po šio turnyro pakilo iki 4 vietos pasaulyje!

Jaunių duetas R.Jamontas ir T.Gailius iškovojo ir garbingą 5 vietą „Open Doubles“ rungtyje. Itin įtemptoje kovoje vieno taško skirtumu (7:8) lemiame mače pralaimėję Andrew Nubberto ir Robo Davey komandai. Su šia britų komanda taip pat teko net du kartus susidurti ir anksčiau minėtam lietuvių R.Mitkaus ir M.Motiekos duetui. Pirmąjį susitikimą lietuviai tada laimėjo ir vėl susitiko su šiais anglais kovoje dėl patekimo į finalą, pastarąjį pralošė lemiamame mače vieno taško skirtumu (7:8).

Visi turnyro rezultatai

Tarptautinis asmeninis reitingas
Tarptautinis šalių reitingas

Lietuva kyla pasauliniame reitinge

Po šio turnyro Lietuva bendroje pasaulio įskaitoje iš 18 vietos pakilo į 16 iš 40 dalyvaujančių šalių. Aukščiausią tarptautinį reitingą atvirose kategorijose turi sukaupęs Rytis Mitkus, po šio turnyro jis pakilo dar per 5 pozicijas aukščiau į 44 vietą iš 2254 „Open Singles“ kategorijoje reitinguojamų žaidėjų. „Open Doubles“ kategorijoje šis žaidėjas šoktelėjo net per 25 pozicijas ir šiuo metu užima garbingą  46-ą vietą iš 2897 žaidėjų.

Tarptautinio reitingo aukščiausią poziciją „Women Singles“ kategorijoje iki šio turnyro turėjo Greta Lazutkaitė, ji buvo 44. Po šio turnyro ją aplenkė Ieva Čižiūnaitė, kuri pakilo į 31 poziciją šioje kategorijoje. „Women Doubles“ G. Lazutkaitė pakilo iki 11 pozicijos (8 pozicijom aukščiau negu prieš šį turnyrą).

Lietuvos jaunieji žaidėjai tarptautiniame „Junior Singles“ reitinge Rapolas Jamontas po šio turnyro pakilo iki 4 vietos pasaulyje! „Junior Doubles“ įskaitoje šis žaidėjas pakilo iki 11 pozicijos.

Artėjantys turnyrai

Kitas turnyras Lietuvos stalo futbolo žaidėjams vyks 2012 vasario 17–19 dienomis. „Foosin“ stalo futbolo klube įvyks pirmasis 2012 metų Lietuvos čempionato etapas – „Foosin Multitable Challenge“. Šis turnyras ypatingas tuo, kad bus žaidžiamas ant trijų iš penkių oficialių ITSF stalų („Garlando“, „Roberto Sport“ ir „Bonzini“). Šios turnyrų serijos pagrindinis prizas – trys kelialapiai į 2012 ITSF Pasaulio Čempionatą Nantes, Prancūzijoje!

Lietuvos rinktinė ruošiasi pasaulio čempionatui

Lietuvos rinktinė pradeda ruoštis artėjančiam „Roberto Sport“ stalų pasaulio čempionatui, kuris įvyks Balandžio 12–15 dienomis, Lenkijoje. Šiame čempionate Lietuvai ketina atstovauti net trys rinktinės: moterų, vyrų ir jaunių.

„Foosin“ stalo futbolo klubo informacija

Savaitgalį nepabūgę beveik trisdešimt laipsnių siekiančio šaltuko Panevėžyje rinkosi „Seat” ir „Ford Escort” automobilių gerbėjai. Suvažiavimo organizatoriai – šeštąjį gimtadienį švenčiantis „Seat” klubas – dalyviams pasiūlė sudalyvauti slalomo varžybose.

Kiekvieną žiemą „Seat” automobilių klubo organizuojamas „Pusnies” renginys į Panevėžį sugrįžo po metų pertraukos. Šiemet prie didžiojo žiemos susitikimo prisijungė ir „Ford Escort” automobilių gerbėjai. Nors renginiui buvo pasirinktas kone šalčiausas žiemos savaitgalis, tačiau atmosferą kaitinusios varžybos neleido sušalti nei žiūrovams, nei dalyviams.

Autodrome, kuriame klubo nariams pasivažinėti leido Panevėžio profesinio rengimo centras, suformuota beveik kilometro ilgio trasa. Ilgos tiesiosios, apgaulingi posūkiai ir po suplūktu sniegu pasislėpęs ledas žadėjo neatleisti nei vienos vairuotojo klaidos. Nuvalytos trasos pakraščiuose suledėjusios pusnys sulaužė ne vieną „bamperį”, kai kam teko keisti nusimontavusias padangas atsarginėmis. Dalyvauti varžybose panoro septyniolika vairuotojų, o varžėsi jie ne tik dėl išskirtinių, iš variklio dalių pagamintų taurių, bet ir dėl prizų. Nugalėtojus ir absoliučiai greičiausią merginą diplomais apdovanojo „Seat” atstovo Lietuvoje „Autojuta” Vilniaus padalinio vadovas Nerijus Gečas bei autoserviso „Tagras” savininkas Mantas Saunorius. Beje, šis autoservisas įsteigė ir dovanų kuponus nugalėtojams.

Varžybų dalyviai trasą turėjo įveikti tris kartus. Su kiekvienu važiavimu ji darėsi vis slidesnė, tačiau kai kurių vairuotojų rodomi rezultatai tik gerėjo. Susumavus rezultatus paaiškėjo, kad grečiausias buvo Algimantas Kirkilionis su „Seat Toledo”. Vos keliomis šimtosiomis sekundės nuo jo atsiliko „Seat Leon” pilotavęs Vaidas Sarapas. Trečią laiką pademonstravo „Ford Escort” klubo narys, tačiau šį kartą „Mazda” vairavęs Andrius Pozniakas. Merginų įskaitoje varžėsi keturios damos. Greičiausia dalyve pripažinta ilgametė „Seat” klubo narė Virginija Venclovaitė su „Seat Leon”.

Apie naktinę žvalgybą ir jos žaidimų tipus jau rašėme. Ir visgi tai tik teorija, sausa teorija, neturinti dvasios. Todėl šįkart – pasakojimai iš naktinės žvalgybos varžybų, kurie Jums atskleis, ką patiria šios besikuriančios sporto šakos entuziastai.

Pasakoja Tomas

Mūsų iš viso buvo penkiolika. Susiskirstėme į penkias komandas po tris žmones. Žaidimas, kurį žaidėme vadinos „Klasikine medžiokle”. Jo esmė tokia, kad viena iš tų penkių komandų – „aukos”, o visos likusios – „medžiotojai”. Aš, Henrikas ir Laurynas buvo „medžiotojai”. Kartu su kitomis „medžiotojų” komandomis laukėme pradiniame taške dešimt minučių. Taip davėme „aukų” komandai laiko pasislėpti.

Pasakoja Laurynas

Teritorija žaidimui – velniškai didelė. Jeigu žaistumėme visu jos plotu, tai rasti „aukas” nebūtų jokių šansų. O kad šansų būtų – galima judėti tik žemėlapyje pažymėtais keliukais. Sodų bendrijoje, kurioje žaidėme, labai platus tokių keliukų tinklas. Dar vienas dalykas – „aukos” kas penkiolika minučių privalo „duoti signalą” – kelioms sekundėms spūstelėti garsinę fanfarą, kokią naudoja krepšinio sirgaliai. Su Tomu ir Henriku paskubomis patraukėm iš bazės. Tomas nusprendė, jog reikia laikytis kur nors teritorijos vidury, nes ten daugybė svarbių kelių, kuriuos norom nenorom mūsų „aukos” turėtų kirsti.

Pasakoja Henrikas

Taigi tūnome krūmuose. Vieta pasalai dėkinga – vienu metu galime stebėti net dvi sankryžas. Tomas iššliaužęs arčiau dešiniosios sankryžos – iš jo stebėjimo vietos matyti visas kelias iki pat posūkio.

Dar ne visiškai sutemę, tad kiūtome su Lauriu krūmuose, kad nepastebėtų. Šūktelime ir Tomui – jis akivaizdžiai atsidengęs, tad jį gali pamatyti „aukos”. Tomas grįžta į pakrūmę. Dabar mes vėl visi priedangoje.

„Minutė iki signalo“,- Tomas pridengdamas delnu (kad nespinduliuotų nereikalingos šviesos) pažvelgia į telefono ekraną. Jau tuoj, tuoj nuskambės kažkurioje vietoje fanfara.

„Jeigu prie pat – tykosim”,- įspėja Tomas. Jis iš mūsų labiausiai patyręs, yra laimėjęs du rajoninių pirmenybių etapus.

Signalo laikas. Fanfara sugaudžia toli toli. Tomas nužvelgia teritorijos žemėlapį.

„Šiaurės vakarai. Taip toli gali būti koks dvyliktas taškas”,- spėlioja jis.

Dvyliktas taškas, o mes ties ketvirtu. Maždaug už pusės kilometro. Greitai lėkė.

Pasakoja Laurynas

Šįkart Tomas nusprendė, kad turim nubėgti iki šešto taško ir ten susirasti vietą pasalai. Šeštas taškas dėkingas tuo, kad yra prie vieno iš dviejų kelių, kuriais galima atsitraukti iš dvylikto taško. Tomas bebėgdamas mums aiškino, jog „aukos” čia suklydo, nes įlindo į tašką, kurį galima nesunkiai apsupti. Pastatei pasalą ties šeštu, už pusės kilometro – ties vienuoliktu (kitas išėjimas iš dvylikto taško) ir viskas – „aukos” pralaimėjo.

Bėda tik ta, kad mūsų komanda išsiskirti negali, taigi abiejų taškų vienu metu niekaip nesugebėsim laikyti. Tomas pasirinko šeštą.

Pasakoja Henrikas

Bebėgdami pamatėm prieky savęs tamsius, tolstančius siluetus. Fiziškai negalėjo būti „aukos”, nes dar tepraėjo kelios minutės nuo signalo, jos dar turi būti toli. Arba pašaliniai, arba kita „medžiotojų” komanda. Nušviečia mus prožektoriais. Mes atsakome. Kiti „medžiotojai”. Nupėdiname paskui juos.

„Jeigu ir jie čia, tai beprasmiška mums tykoti“,- pareiškia Tomas. Jo žodžius patvirtina tai, kad netrukus pamatome aplink obelį sugulusią trečiąją „medžiotojų” komandą. Netgi triguba pasala.

Žinoma, galime iš lėto slinkti nedideliu taku, kuris nuo šešto taško veda link dvylikto, tikėdamiesi su „aukomis” susidurti priešpriečiais. Tomas renkasi kitą – įsitvirtinti ties vienuoliktu.

Laurynas visa suplukęs bėga pirma mūsų ir nepatenkintas garsiai murma – jam atrodo beprasmis šis Tomo sumanymas.

Mano nuomone, sumanymas buvo „fifty-fifty”. „Aukų” kelias nuo dvylikto taško iki vienuolikto – ilgas ir vingiuotas takas paupiu. Kita vertus, jeigu jie bėga, tai seniausiai išsprūdo iš pavojingo rajono.

Bebėgdami pamatom į mus atlekiančius tris tamsius siluetus. Trys – gerai, tikriausiai naktiniai žvalgai, reiškia nepavojingi. Daug keisčiau tai, kad pamatę mus jie skubiai traukiasi į šalikelę…

Pasakoja Laurynas

Tomas sukomandavo pulti. Nuo jų iki mūsų buvo gal trisdešimt metrų. Įsijungėme prožektorius ir visu greičiu pasileidome į šalikelę – ten nubėgo „aukos”. Buvom didžiai nustebinti to, kad pasitraukusios į šalikelę „aukos” staiga ėmė be jokios baimės lėkti į mus…

Kelios sekundės ir supratome, jog susitikome su ketvirtąja „medžiotojų” komanda. Taigi vienuolikto taško nesaugo niekas…

Tomas piktas rėkia ant konkurentų: „Kokio velnio jūs pasitraukėt į šalikelę? Mes pagalvojom, kad jūs – „aukos”!“. Anie atrėžia tą patį: „O mes galvojom, kad „aukos” – jūs…“

Tomas keikteli ir moja mums. Tęsiame vidutinės distancijos bėgimą link vienuolikto taško.

Pasakoja Tomas

Buvo likę dar dvi minutės iki naujo „signalo”, kai pasiekėm vienuoliktą tašką. Liepiau sulėtinti žingsnį ir atsargiai sliūkinti šalikele. Galimas daiktas, kad „aukos” kažkur visai čia pat. Tūno belaukdamos laiko „duoti signalą”. Mat taisyklė tokia, kad „signalą” reikia atlikti stovint žemėlapyje pažymėtame taške. (Iš viso mūsų poligone – dvidešimt du taškai)

Sustojam. Laukiam. Į telefoną net nebežiūriu – bijau, kad pamatys švieselę. Henrikas gan garsiai kosteli. Negerai taip. Jau tuoj turėtų būti signalas. Jeigu „aukos” ruošiasi jį atlikti čia, vienuoliktame taške, jau turėtumėme jas pamatyti.

Toli nuo mūsų, pietuose, sugriaudžia fanfara. Pergudravo.

Du signalai – pusė valandos. Taigi „aukoms” liko atsilaikyti tik pusvalandį, kad laimėtų partiją…

P.S: Aprašytą „Klasikinės medžioklės” partiją, įvykusią 2011 metų liepos 18 dieną, Pamūšio poligone (Pasvalys), laimėjo „aukų” komanda.

Š. m. sausio mėnesio 26 – 29 dienomis Portugalijos sostinėje Lisabonoje vyko devintasis braziliško džiu-džitsu atviras čempionatas, kuris sulaukė rekordinio dalyvių skaičiaus. Šiame čempionate ne pirmus metus dalyvauja ir Lietuvos sportininkai, šiemet Lietuvai ir savo klubams atstovavo Donatas Uktveris, Rokas Narusevičius, Artūras Gasparovičius, Darius Rudzevičius ir Marius Gudas.

Medalius iškovojo M. Gudas, rudų diržų bei savo svorio kategorijoje užėmęs pirmą vietą, o absoliučioje svorio kategorijoje pasidabinęs bronzos medaliu, o D. Rudzevičius mėlynų diržų kategorijoje savo svoryje laimėjo antrąją vietą, o absoliučioje kategorijoje iškovojo trečiąją vietą.

Kasmet Portugalijoje vykstantis atvirasis Europos čempionatas tradiciškai sutraukia kovotojus iš viso pasaulio bei yra laikomas vienomis prestižiškiausių šio kovos meno varžybų. Daugiausiai susidomėjimo sukėlė prestižinės juodųjų diržų absoliučios, neribojamo svorio kategorijos sportininkų kovos, čia dalyvavo tokios braziliško džiu-džitsu žvaigždės kaip 2011 m. pasaulio čempionas Rodolfo Vieira Srour, Bernardo Faria, Lucio Rodrigues, Rafael Lovato, Victor Estima ir kiti. Čia vėl nenugalimas buvo Rodolfo Vieira Srour, antras liko Bernardo Faria kuriam nepavyksta laimėti prieš Rodolfo jau trejose varžybose.

Brazilų džiudžitsu labai išpopuliarėjo 1993 metais, kai garsios brazilų Gracie šeimos atstovai JAV surengė pirmą kovų be taisyklių čempionatą, kuris buvo skirtas išaiškinti efektyviausią kovos stilių.

Pirmuose „Ultimate Fighting Championship” (UFC) varžybose dominavo Royce Gracie. Daugelis sutinka, kad brazilų džiudžitsu padarė perversmą kovos menų pasaulyje. Minėtas renginys taip pat padarė pradžią maišytų kovos menų sporto pradžiai, kadangi kitų stilių kovotojai į savo treniruočių programą įtraukia brazilų džiudžitsu kovos techniką ir taktiką. Taip pat šį stilių naudoja savo karių paruošime daugelis elitinių pasaulių kovinių dalinių.

Pradžią brazilų džiu-džitsu davė garsusis dziudo stilius Kodokan. Vienas iš geriausių to meto Kodokan kovotojų (tuo metu dziudo buvo grynai kovinis džiudžitsu) Mitsuo Maeda Brazilijoje mokė šio meno portugalų politiko sūnus, atsilygindamas už pastarojo pagalbą kuriamai išeivių iš Japonijos bendruomenei. Gastao Gracie sūnūs vėliau šį kovos meną ištobulino ir pritaikė gatvės kovoms. Šiuo metu labai išpopuliarėjo sportinis džiu-džitsu poskyris.

Šį sportą praktikuoja daug pasaulio garsenybių – Holivudo aktoriai Nicolas Cage, Jim Carrey, Michael Clarke Duncan, Milla Jovovich, Paul Walker, muzikantai Harley Flanagan, Tommy Lee, režisierius David Mamet, John Milius, Guy Ritchie ir daug kitų. Sporto šaka yra mėgstama dėl saugumo ją praktikuojant ir dėl jos realumo savigynos situacijose.

Šaltą ir saulėtą sausio 28-osios šeštadienį vyko kiokušin (kyokushin) karatė egzaminų sesija. Beveik 200 sportininkų darė apšilimą M. Mažvydo progimnazijos didžiojoje sporto salėje ir laukė, kol bus duotas startas egzaminams. Šį kartą renginys prasidėjo nuo geriausiųjų 2011 m. karate mokyklos SAULĖS ŽENKLAS sportininkų apdovanojimų. Sveikinimo kalbą tarė apdovanojimų ceremonijos rėmėjas, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Algimantas Juocevičius.

Graži sveikinimo kalba ir įpareigojančios dovanos buvo išdalintos net 14 kiokušin karatė mokyklos sportininkų, kurie 2011 m. metais skynė pergales Lietuvos ir tarptautinėse karate arenose.

Egzaminus pravedė vienas labiausiai patyrusių Lietuvos kiokušin karatė federacijos (LKKF) meistrų, LKKF prezidiumo narys, 4 dano savininkas Valius Rudys. Egzaminatorius pasidžiaugė gražia atmosfera ir puikiais sportininkų rezultatais. Po egzamino mokytojas iš Marijampolės gyrė puikiai egzaminams pasiruošusius mokinius ir palinkėjo tęsti kiokušin karatė pažinimo kelią.

Šį šeštadienį Utenos rajone praūžė „Halls Winter rally 2012“, kuriame prie starto linijos stojo 80 ekipažų. Ralyje jau trečius metus iš eilės triumfavo svečiai. Šiemet nugalėjo latviai Janis Vorobjovs ir Guntars Zicans, aplenkę lietuvius Dominyką Butvilą su Renatu Vaitkevičiumi. Abu pirmieji lenktyninkai pilotavo Mitsubishi Lancer Evo X automobilius.

Trečiąją vietą bendrojoje įskaitoje užemė estai Kaspar Koitla  ir Andres Ots, vairavę kiek senesnį Mitsubishi Lancer EVO IX automobilį. Tarp lietuvių greičiausias buvo Dominykas Butvilas, antrąją vietą užemė Vytautas Švedas ir Žilvinas Sakalauskas su per savaitę suremontuotu automobiliu, o trečiasis finišavo Rokas Lipeikis su dukra Inga.

Sausio 28-ą dieną automobilių sporto mėgėjai susirinko į Utenos apylinkes, kur vyko „Halls Winter Rally 2012″. Nors ore tvyrojo didžiulis šaltis, tačiau ralio aistruolių jis neišbaidė.

Trečius metu iš eilės šį ralį laimėjo latviai. Šį kartą tai padarė Janis Vorobjovs ir Guntars Zicans su „Mitsubishi Lancer Evo X”. Tarp lietuvių greičiausi buvo Dominykas Butvilas ir Renatas Vaitkevičius („Mitsubishi Lancer Evo X”), kurie bendroje įskaitoje liko antri. Treti finišavo estai Kaspar Koitla ir Andres Ots su „Mitsubishi Lancer Evo IX”.

Antri tarp lietuvių ekipažų buvo Vytautas Švedas ir Žilvinas Sakalauskas, kurie sugebėjo atsitiesti po praeito savaitgalio avarijos ralio sprinto varžbybose. Bendroje įskaitoje jie finišavo ketvirtoje vietoje. Trečias tarp lietuvių liko Roko Lipeikio ir Ingos Lipeikytės ekipažas, kuris bendroje įskaitoje finišavo aštuntoje vietoje.

Šį šeštadienį Utenos apylinkėse vyko pirmasis šių metų ralis – „Halls Winter rally 2012“.

Kauno „Žalgirio” krepšininkai bandys sulaužyti jau 8 metus ramybę drumstantį prakeiksmą. Kauniečiai Eurolygos „Top 16″ etape išvykose jau nelaimi 8 metus iš eilės. Šiandien žalgiriečiai dėl labai svarbaus taško grumsis priešo teritorijoje. Varžovas – Kantu „Bennet”.

Pirmoji komandų dvikova po 30 metų

Šiuolaikinėje Eurolygoje šioms komandos tai bus pirmoji akistata. „Bennet” šiemet stipriausiame Europos turnyre dalyvauja kaip Italijos vicečempionai, turėdami C licenziją, todėl veikiausiai kitą sezoną šios komandos turnyre nebeišvysime. Į antrąjį etapą Kantu klubas žengė turėdamas 5 pergales ir tiek pat nesėkmių bei užimdamas 3 vietą A grupėje.

Su šiuo klubu skaitosi visi varžovai – didžiausias pralaimėjimas patirtas antrajame ture, kai 12 taškų skirtumu nusileista Vitorijos „Caja Laboral” klubui. Didžiausia pergalė iškovota pirmajame ture 11 taškų skirtumu rungtynėse su Nansy SLUC.

Praėjusiame ture „Bennet” savo „Top 16″ rungtynes žaidė Barselonoje. Ten po 3 ketvirčio rezultatas dar buvo lygus, tačiau rungtynių pabaigą geriau sužaidę katalonai iškovojo pergalę vos 5 taškų skirtumu.

Ekipa neturi aiškaus lyderio

Rezultatyviausiai Kantu komandos gretose Eurolygoje rungtyniauja serbas Vladimiras Micovas, renkantis po 10,7 taško per susitikimą. Giorgis Shermadinis renka po 9,5 taško, Maartenas Leunenas – 9,2 pelnyto taško per susitikimą. Komandoje yra dar keletas krepšininkų, renkančių po panašų skaičių taškų – patyręs snaiperis Gianluca Basile, gruzinas Manucharas Markoishvili, vis dar parako turintis veteranas Denisas Marconato,  bei įžaidėjai Nicolas Mazzarino ir Andrea Cinciarinis.

Pirmajame etape ekipoje žibėjo Marko Ščekičius, tačiau prieš keletą savaičių jis patyrė traumą. Jį komandoje pakeisti turėtų 28-erių 201cm ūgio amerikietis Gregas Brunneris. Pirmosiose rungtynėse prieš „Barcelona” klubą aikštelėje jis praleido 12 minučių ir pelnė 4 taškus.

Rungtynių pradžia jau šiandien, trečiadienį, sausio 25 dieną 21:45 Lietuvos laiku.

Sausio 7 dieną Vilniuje vyko labdaros renginys vaiku globos namų auklėtiniams. Renginio iniciatoriai – Vilniaus dažasvydžio klubas – suteikė galimybę vaikams išbandyti savo jėgas sportinio dažasvydžio aikštelėje. Dažasvydis, nors ir yra žinomas daugumai, kaip pramoga kartu yra ir viena sparčiausiai Europoje augančių ekstremalaus sporto šakų. Šis sportas reikalauja nemažai fizinės ištvermės, komandinio žaidimo bei greitos reakcijos. Tai komandinis sportas, kuriame kiekvieno žaidėjo vaidmuo yra ypatingai svarbus siekiant komandinės pergalės.

Šiemet organizuotame labdaros renginyje dalyvavo net 14 komandų sudarytų iš Vilniaus, Kauno, Trakų ir Zarasų rajono vaikų globos namų auklėtinių. Atyvkę vaikai nustebo išvydę sportinio dažasvydžio aikštelę, mat nei vienas iš jų nežinojo apie dažasvydį kaip sportą. Žaidimo principus ir tikslą vaikai sužinojo išsamaus instruktažo metu. Pradžioje buvę kiek nedrąsūs vaikai greitai perprato žaidimo taisykles, sportinio dažasvydžio aikštelėje užvirė kova. Džiugu tai, kad renginyje aktyviai dalyvavo ir merginos, subūrę savo komandą greičiu bei komandiniu žaidimu jos nei kiek nenusileido vaikinams.

Kiekvienai kovai pasibaigus buvo galima girdėti džiaugsmo ir palaikymo šūksnius. Komandos aktyviai palaikė viena kitą, žaidėjai dalinosi savo sėkmės istorijomis, kūrė pergalės strategijas ir stebėjo bei aptarinėjo priešininkų žaidimus. Pramoginis renginys tapo rimtomis sportinėmis varžybomis.

Viso tądien buvo sužaista daugiau nei 90 kovų, kiekvieną kurių akylai stebėjo net aštuoni sportinio dažasvydžio teisėjai turintys Europoje pripažintus teisėjų kvalifikacijos sertifikatus. Teisėjų skaičiumi šis renginys nenusileido Lietuvoje organizuojamoms Lietuvos sportinio dažasvydžio lygos varžyboms.

„Šiemet, dėka nelikusiu abejingais rėmėjų, galėjome pakviesti daugiau vaikų nei pernai. Tikimės, kad tokio tipo renginiai ir toliau išliks gražia Naujų metų pradžios tradicija ir kitąsyk gerumo ratas plėsis. Renginys prasidėjo ankstų rytą ir truko iki pavakarės. Kiekviena komanda žaidė nemažiau kaip 13 žaidimų, o tam tikrai reikėjo jėgų“ – pasakojo renginio organizatorių Vilniaus Dažasvydžio klubo atstovas Oleg Kučiuro.

Varžybose geriausiai pasirodė Kauno „Atžalyno“ vaikų globos namų auklėtiniai. Apie jų ketinimus laimėti buvo galima spręsti pačioje pradžioje, „Atžalyno“ vaikų globos namus atstovavo net keturios komandos, dvi iš kurių užėmė prizines vietas. Trečią vietą užėmė Zarasų raj. Antazavės globos namus atstovavusi komanda pavadinimu „Jėga“. Visi renginio dalyviai buvo apdvanoti atminimo dovanomis, o prizines vietas užėmusios komandos laimėjo rėmėjų isteigtus prizus.

Turnyro rezultatai:

I Atžalynas 1 (Kaunas)

II Atžalynas 4 (Kaunas)

III Jėga (Zarasai)

IV Atžalynas 3 (Kaunas)

V Spartos Vyrai (Trakai)

VI Pelytės (Vilnius)

VII ADA (Vilnius)

VIII Nenugalimi (Vilnius)

IX Pretorijai (Trakai)

X Snaiperiai (Vilnius)

XI Šauktukai (Vilnius)

XII Pirmyn (Zarasai)

XIII Juodasis drakonas (Vilnius)

XIV Atžalynas 2 (Kaunas)

Sausio 20 – 21 dienomis Marijampolėje vyko Vido Garbulio vardo bokso turnyras. Jame dalyvavo gausus dalyvių skaičius – apie 140. Atvyko penkios užsienio komandos: iš Lenkijos (Torūnė), Baltarusijos (Gardinas), Latvijos (Daugpilis, Jelgava, Olainė) bei Lietuvos komandos: iš Marijampolės, Kalvarijos, Jonavos, Kauno, Kauno raj., Šilutės, Vilniaus, Pasvalio, Tauragės, Alytaus, Kretingos, Kėdainių, Radviliškio ir Panevėžio. Dvi dienas boksininkai kovėsi ringuose dvejuose SC „Sūduva” salėse.

Šių metų kovo mėnesį – jau 20 metų, kaip Vidas Garbulis atsisveikino su gyvenimu, o lapkričio mėnesį būtų jam 60 metų… Vidas Garbulis boksininko kelią pradėjo Marijampolėje. Jo pirmuoju treneriu buvo Regimantas Jusaitis. Vėliau boksininkas karjerą tęsė Kaune ir Vilniuje, kur Vidą treniravo nusipelnę treneriai Algirdas Šocikas ir Alfredas Levickas. Vidas Garbulis didelių pergalių pasiekė Lietuvos bei SSRS ringuose. Lietuvos čempionu jis tapo septynis kartus: 1970, 1971, 1972 – iki 48 kg; 1974, 1975 – 51 kg; 1976, 1977 – 54 kg. Verta prisiminti, kad 1972 metais Lietuvos „Žalgirio” rinktinė iškovojo SSRS profsąjungų taurę, nugalėjusi Kaliningrado, Baltarusijos, Krymo, Ferganos ir Volgogrado profsąjungų rinktines! Čia pergales pasiekė šiandien verti pagarbos marijampoliečiai Vidas Garbulis ir Vladas Kisielius, kauniečiai Adomas Baltrimavičius, Romualdas Misiūnas, Romualdas Lukoševičius, Jonas ir Juozas Juocevičiai iš Prienų bei vilnietis R.Šalkauskas.

Šiandien norisi pasveikinti ir keletą jaunųjų mūsų boksininkų, kurie yra tapę ankstesniuose Vido Garbulio vardo turnyruose nugalėtojais. Tai ir marijampolietis Vytautas Pivnickas, ir panevėžietis Erikas Gumbrevičius, ir Rolanas Baltrimavičius iš Garliavos, ir šilutiškiai Edgaras Skurdelis bei Evaldas Petrauskas. Jaunasis Lukas Petrauskas, sekdamas savo brolio Evaldo pėdomis, šiandieniniame turnyre taip pat pasipuošė aukso medaliu.

Varžybas stebėjo marijampoliečiai boksininkai Tautvydas Statkevičius ir Ričardas Kuncaitis. Su Ričardu, I-ųjų jaunimo olimpinių žaidynių čempionu, norėjo įsiamžinti ne vienas šio turnyro boksininkas.

Sveikiname šio turnyro nugalėtojus. Lauksime kitų turnyrų ir pergalių.

Aldona Katilienė

Autorės nuotr.:

Titulinėje: Nugalėtojo ranką iškėlė ringo teisėjas K.Bagdonavičius.

1. Tautvydas Statkevičius, Ričardas Kuncaitis ir Modestas Žmuidina

2. Treneris Mindaugas Višniauskas pataria E. Iskanderovui, antrame plane – ringo teisėjas Juozas Trapavičius

3. II vieta – S.Dtugotschi (Lenkija), I – K.Ivanauskas (Tauragė), SC „Sūduva” direktorius G. Janušauskas

4. Ringo teisėjas Valentinas Stepanovas (Jonava) iškėlė marijampoliečio ranką

5. Varžybų sekretorius R.Gavėnas ir vyr. teisėjas R. Balčius

6. Viktoro Grinevičiaus interviu Marijampolės televizijai

7. Nugalėtojas – Modestas Žmuidina

8. II vieta – I.Martinovič (Baltarusija), I – E.Iskanderovas, sportininkus sveikino SC „Sūduva” direktorius Gintautas Janušauskas

9. Ringo teisėjas Rolandas Mačanskis iškėlė Luko Petrausko (Šilutė) ranką

10. Treneris Vincas Murauskas (Šilutė) jaunąjį boksininką ruošia kovai

11. Trenerių pokalbis

12. Trenerių pokalbis (Lietuva – Lenkija)

13. III vietos laimėtojas Paulius Gapušinas su treneriu Mindaugu Šniukšta (Kėdainiai)

www.suduvosgidas.lt

Sveiki, norėčiau pasidalinti nuotraukomis iš Niujorko motociklų parodos, vykusios jau šiais metais. Taip pat galiu padėti perkant įvairią techniką bei įrangą iš Amerikos.  aidas3b@yahoo.co.uk.

]]> http://ikrauk.15min.lt/sportas/56906/feed 2 http://ikrauk.15min.lt/sportas/56797 http://ikrauk.15min.lt/sportas/56797#comments Mon, 23 Jan 2012 10:50:14 +0000 suduvosgidas http://ikrauk.15min.lt/?p=56797

Sausio 21 d. Kalvarijos gimnazijos salėje startavo Sūduvos krepšinio-kvadrato lyga. Kalvarijos pogrupio atidarymo šventės metu iškilminga eisena, vedamos Kalvarijos meno mokyklos orkestro ir šokėjų, į salę įžygiavo visos kvadrato ir krepšinio komandos. Praėjusiais metais startavusi tik kaip Kalvarijoje krepšinio lyga, šiemet ši lyga išaugo iki Sūduvos krepšinio-kvadrato lygos, kurioje žais ne tik Kalvarijos, Kazlų Rūdos, bet ir kaimyninės valstybės Lenkijos atstovai – Punsko lietuvaičiai.

Varžybas organizuojančio Labdaros ir paramos fondas „Sūduvos ateitis” direktorė Birutė Kažemėkaitė, sveikindama sportininkus bei gausiai į salę susirinkusius žiūrovus, pasidžiaugė, kad ši iniciatyva sulaukia vis platesnio atgarsio – atsiranda vis daugiau norinčių ne tik žaisti, bet gausėja ir palaikymo komandų bei pagalbininkų būrys. Kiekviena komanda turi savo šokėjų komandas, kurios kiekvienoms varžyboms ne tik parengia vis naujus šokius, bet net ir savo kostiumus derinasi prie žaidėjų aprangų. Šventės dalyvius taip pat sveikino Kalvarijos savivaldybės meras Valdas Aleknavičius, kuris įsteigė apdovanojimus mažojo finalo dalyviams. Didžiojo finalo nugalėtojus, kuriame susitiks po dvi stipriausias tiek krepšinio, tiek kvadrato komandas iš Kalvarijos ir Kazlų Rūdos savivaldybių, taurėmis bei medaliais apdovanos labdaros ir paramos fondas „Sūduvos ateitis”. Prizai taip pat laukia ir geriausių komandos žaidėjų, taikliausių baudos metikų, oro karaliaus ir kitų. Be apdovanojimų neliks ir žiūrovai, kurie galės varžytis kiekvienų varžybų metu, bandydami įmesti kamuolį nuo vidurio linijos.

Iš karto po atidarymo ceremonijos į dvikovą stojo krepšininkai. Pirmose varžybose Alksninės komanda neilgai priešinosi pernykščiams sidabro laimėtojams, Liubavo komandai – 20:74. Sangrūdos komandos susitikimas su Punsko atstovais intrigą ir įtampą išlaikė visas varžybas. Tik paskutinę minutę svečiai palūžo ir nusileido sangrūdiečiams 46:55.

Jaunieji kvadrato varžybų dalyviai rungėsi išvakarėse. Dviejų susitikimų metu Liubavo komanda įveikė Alksninę 2:0, o Sangrūda negailestinga buvo kaimynams iš Punsko, taip pat 2:0.

Ateinantį penktadienį nuo 15 val. kvadrato varžybose susitinka Jungėnai – Akmenynai, Kalvarija – Nemunaičiai. Šeštadienį, sausio 28 dieną, nuo 11.00 val. į kovą stos tų pačių komandų krepšininkai. Varžybos vyks Kalvarijos gimnazijos salėje, J. Basanavičiaus g. 16. Kviečiame žiūrovus aktyviai palaikyti savo krašto komandas.

Virginija Samuolienė

Autorės nuotr.: varžybų ir atidarymo akimirkos.

www.suduvosgidas.lt

Jau rašėme apie naktinės žvalgybos sportą, tačiau šis straipsnis Jums bus pravartus tuo, kad pristatys šios sporto šakos žaidimų tipus.

Naktinės žvalgybos sportą šiuo metu sudaro 15 žaidimų, kurie pagal savo savybės yra skirstomi į penkis tipus: asmeninius, kontaktinius, medžioklinius, orientacinius ir strateginius. Šio straipsnelio tikslas – pristatyti, kas būdinga kiekvieno tipo žaidimams.

Asmeninio tipo žaidimai

Šie žaidimai – individualioji NŽ (Naktinės žvalgybos) sporto pusė. Asmeninio tipo žaidimams būdingas visų naktinių žvalgų veikimas pavieniui.

Paprastai žaidimo taisyklėse būna nurodytas konkretus taškų skaičius, kuris yra duodamas už tam tikrą atliktą veiksmą, manevrą, pavyzdžiui, nukautas priešininkas – 5 taškai, paimtas „fantas” – 3 taškai ir t. t.

Žaidimus galima skirti į du porūšius. Vienuose egzistuoja tam tikros rolės, pavyzdžiui, žaidėjas Petraitis pirmoje žaidimo partijoje atliko „persekiotojo” rolę, galėjo tykoti „aukų”, jas pulti, o antrojoje partijoje tas pats Petraitis atlieka „aukos” rolę – gali rinkti „fantus”, bet negali tykoti „aukų”, nes pats yra „auka”.

Kito porūšio žaidimuose visi žaidėjau atlieka tą pačią rolę. Pavyzdžiui, žaidimą žaidžia dešimt žaidėjų, tai reiškia, jog visi jie atliks tą pačią rolę: kovos, ieškos „fantų” ir t. t.

Asmeninio tipo žaidimai labiausiai išbando žvalgų sugebėjimus remtis tik savu protu, išlikti kritinėse situacijose.

Kontaktinio tipo žaidimai

Šie žaidimai – fizinės kovos elementas naktinėje žvalgyboje. Ne, mieli skaitytojai, jokių ypatingų imtynių elementų, ar „lengvos kovos” suomiškais peiliais. Tiesiog naktinės varžybos „kas kam pirmiau nuplėš „gyvybės siūlą” nuo riešo ar nuo kaklo”.

Kontaktinio tipo žaidimai yra artimi asmeninio tipo žaidimams. Ir ten, ir ten egzistuoja fizinis kontaktas – „gyvybės siūlų” plėšymas. Vis dėlto yra esminis skirtumas – asmeninio tipo žaidimuose pergalę galima pasiekti nekovojant, o kontaktiniuose žaidimuose norint laimėti teks nukauti bent vieną oponentą.

Kontaktinio tipo žaidimai skiriami į du porūšius. „Visi prieš vieną” – vienas žaidėjų bando įveikti žemėlapio maršrutą, o visi kiti žaidėjai pasiskirstę gina kiekvieną maršruto etapą. Jeigu „vienišam keliautojui” pavyksta pasiekti maršruto pabaigą – jis laimi. Priešingu atveju, skaičiuojami jo surinkti taškai (pavyzdžiui, įveiktas etapas – 50 taškų, nukautas varžovas – 30 taškų) ir lyginami su kitų žaidėjų rezultatais (visi išbando „vienišo keliautojo” rolę bent po kartą).

„Išlikimo” porūšiui būdinga pakankamai nedidelė žaidimo teritorija, į kurią vienas po kito sueina visi žaidėjai. Sutartu laiku prasideda kova. Laimėtojas – paskutinis žaidėjas išlikęs nenukautas…

Kontaktinio tipo žaidimai išbando žvalgų sugebėjimus greitai reaguoti, netikėtai pulti, išvengti užpuolimo, arba greitai kontratakuoti.

Medžioklinio tipo žaidimai

Šie žaidimai – NŽ klasika. Medžioklinio tipo žaidimuose yra aiškios dvi rolės: visagalių medžiotojų ir bejėgių aukų. Aukų tikslas – išsilaikyti nenukautoms iki žaidimo laiko pabaigos. Medžiotojų tikslas priešingas – nukauti aukas iki pasibaigiant žaidimui.

Nuo kontaktinio tipo žaidimų šie skiriasi tuo, kad nėra grįžtamojo ryšio tarp besikaunančiųjų – tėra tik vienpusė medžiotojų agresija aukų atžvilgiu. Aukos tegali bėgti ir slėptis. Medžiotojai, tuo tarpu, gali viską.

Medžioklinio tipo žaidimai paprastai žaidžiami didelėje teritorijoje. Žaidimo poligono dydis gali svyruoti nuo kelių šimtų kvadratinių metrų iki kelių kvadratinių kilometrų, priklausomai nuo žaidžiančiųjų skaičiaus. Kad žaidimas nevirstų beprasmiu medžiotojų klaidžiojimu – aukų komanda (-os) kas penkiolika minučių privalo „duoti signalą” – susprogdinti nedidelę garsinę petardą, nusiųsti SMS žinutę oponentams, nurodydama savo būvimo vietą, arba kaip nors kitaip – pagal susitarimą.

Dar svarbu suprasti, jog jei asmeninio ar kontaktinio tipo žaidimams būdinga individuali žaidėjų kova dėl pergalės, tai medžioklinio tipo žaidimuose pergalė – komandinis reikalas.

Medžioklinio tipo žaidimai išbando žaidėjų sugebėjimus sugebėti išlikti kaip komandai.

Orientacinio tipo žaidimai

Šie žaidimai – gebėjimo kuo greičiau susiorientuoti nežinomoje teritorijoje patikrinimas. Tai lyg misija desantininko, kurį parašiutas nuleido nepažįstamoje, baugioje priešo teritorijoje.

Orientacinio tipo žaidimuose svarbiausias kriterijus – greičiausias susiorientavimo laikas. Kiekvienas žaidimas turi „aklojo vedimo” etapą, kurio metu priešininkas ar priešininkų komanda yra vedamas užrištomis akimis. Suklaidinant galima sukti laikinai apakintą varžovą aplink savo ašį, arba nešti ant kupros.

Pasibaigus „aklajam vedimui” vedamieji atgauna regėjimą ir pradedamas skaičiuoti trasos įveikimo laikas. Vedamųjų tikslas – kuo greičiau susiorientuoti ir pasiekti pradinį žaidimo tašką (bazę).

Verta paminėti vieną orientacinio tipo žaidimą, kurio metu vedamam „aklajam” į rankas duodamas mobilusis telefonas, kuriuo jis susisiekia su savo komandos draugais ir remdamasis tuo, ką girdi, liečia, užuodžia – pasakoja kolegoms, kur jį veda ir kur jis galėtų būti. Komandos draugai remdamiesi pagrobto kolegos pasakojimais bando ieškoti pagrobėjų…

Orientacinio tipo žaidimai tikrina žaidėjų gebėjimus orientuotis nepažįstamoje aplinkoje.

Strateginio tipo žaidimai

Šie žaidimai – kompleksas visų anksčiau minėtų žaidimų tipų. Strateginio tipo žaidimai geriausiai atspindi naktinės žvalgybos sporto filosofiją. Strateginiams žaidimams labiausiai tinka apibūdinimas „intelektualus sportas”.

Strateginio tipo žaidimų metu dažniausiai susiduria dvi didelės ir galingos komandos, kurių nariai tarpusavyje yra pasiskirstę tam tikras roles, užduotis. Žvalgai, kurių tikslas – aptikti priešininkų stovyklą, kurioje saugoma vėliava – pergalės garantas. Sargybiniai, kurių tikslas – ginti vėliavą nuo priešininkų antpuolio. Kariai, planuojantys priešininkų vėliavos pagrobimą. Strategai, vadovaujantys komandos veiksmams ir t. t.

Komandinė pergalė šio tipo žaidimuose labai daug priklauso nuo sėkmingo vadovavimo komandai, nepriekaištingo duotų užduočių vykdymo. Strateginio tipo žaidimai tikrina žaidėjų gebėjimus organizuoti sėkmingą savo komandos veiklą arba įvykdyti duotus įsakymus.

Sausio 14-15 d. Švedijoje, Boras mieste, įvyko moterų tarptautinis  „The GOLDEN GIRL Box Cup”  turnyras. Viena iš šio turnyro nugalėtojų vienbalsiu visų teisėjų sprendimu tapo ir „Viksoras” bokso klubo (Vilnius) boksininkė Vaida Valskytė.

Turnyre dalyvavo boksininkės iš Norvegijos, Danijos, Švedijos, Airijos, Anglijos, Šveicarijos, Škotijos. Lietuvos boksininkė pirmoje kovoje įveikė Norvegijos boksininkę Kristin Tveit. Finale Vaidai teko suremti pirštines su Švedijos atstove Nadine Al-Dahdovili.

Iš Kazlų Rūdos kilusi Vaida Valskytė – 2011 m. Lietuvos bokso čempionė.

Malonu buvo sveikinti ką tik iš minėto turnyro sugrįžusius sportininkę ir jos trenerį Juozą Juocevičių. Jie dalinosi puikiais specialistų atsiliepimais apie Vaidos gražų technišką boksą, patirtais įspūdžiais ir pergalės džiaugsmu – lietuvė, kaip sakė vienas Norvegijos treneris, pademonstrvo „intelegentišką” boksą.

Lietuvos moterų bokse tai viena iš pirmųjų pergalės kregždučių tarptautiniame ringe! Palinkėkime, kad šitokios pergalės virstų dar didesnėmis. Sėkmės Lietuvos moterims vis labiau ir sparčiau populiarėjančiame tarptautiniame moterų bokso ringe. Palinkėkime kantrybės, sveikatos, gražių pergalių ir sėkmės mūsų moterų bokso sportininkėms ir jų ištikimiesiems treneriams.

Nuotr.: Vaida Valskytė – finalinės kovos nugalėtoja.

Aldona Katilienė

www.suduvosgidas.lt

Sausio 21 d. 11 val. Kalvarijos gimnazijos salėje, J. Basanavičiaus g. 16, vyks Sūduvos krepšinio-kvadrato lygos Kalvarijos pogrupio atidarymo šventė. Iš karto po atidarymo ceremonijos į dvikovą stoja krepšininkai: susitinka Liubavo ir Alksninės komandos, po jų Sangrūdos komanda kausis su kaimyninės Lenkijos, Punsko atstovais. Šiemet lygoje dalyvauja ne tik Kalvarijos, bet ir Kazlų Rūdos atstovai. Kalvarijos pogrupyje dalyvauja aštuonios komandos, todėl varžybos vyks pogrupiais. Krepšinio varžybos vyks šeštadieniais nuo 11.00 val.

Jaunieji kvadrato varžybų dalyviai rungsis penktadieniais nuo 15.00 val. taip pat Kalvarijos gimnazijos salėje. Pirmąsias varžybas galima stebėti jau šį penktadienį. Susitiks Liubavo ir Alksninės,  Sangrūdos ir Punsko komandos.

Varžybas organizuoja Labdaros ir paramos fondas „Sūduvos ateitis”. Mažieji finalai vyks kiekvienoje savivaldybėje atskirai, jų nugalėtojai bus apdovanoti Kalvarijos ir Kazlų Rūdos savivaldybių merų taurėmis bei medaliais. Didžiojo finalo, kuriame susitiks po dvi stipriausias tiek krepšinio, tiek kvadrato  komandas iš kiekvienos savivaldybės – Labdaros ir paramos fondo „Sūduvos ateitis” taurėmis bei medaliais.

Nuotr.: fondo įsteigta taurė.

www.suduvosgidas.lt

Vienintelis lietuvis, dalyvavęs 2012 metų Dakaro ralyje, sugrįžo į Tėvynę. Trečiadienio naktį į Vilniaus oro uostą nusileido lėktuvas iš Vokietijos, kuriuo grįžo Dakaro dalyvis. Jį pasitiko šeima, draugai ir didelis motosporto gerbėjų būrys. Gintautas buvo pasitiktas kaip nugalėtojas – su gėlėmis ir šampanu.

Lietuvis motociklų įskaitoje finišavo 81-as iš 97-ių  lenktynininkų. Iki šiol vienintelis Dakaro lenktynėse dalyvavęs motociklininkas Mindaugas Slapšys 2009-ais metais su KTM motociklu užėmė 99-ąją vietą. Mindaugas dalyvavo ir šių metų varžybose, tačiau tik kaip žiūrovas. Jis su kolega Mariumi padėjo stebėti šias varžybas likusiems Lietuvoje, jie savo „facebook“ grupėje komentavo varžybas bei dalinosi filmuota medžiaga.

Kaip Gintui sekėsi dalyvauti varžybose galite skaityti čia.

Ne nauja, tačiau gera alternatyva mankštai sausumoje – mankšta vandenyje, kitaip dar vadinama AQUA. Vandens slėgis 50 kartų didesnis už oro slėgį, todėl kiekvienam judesiui atlikti reikia daug daugiau jėgų. Tačiau vandens keliamoji jėga tai kompensuoja ir galima judėti nesunkiai, labiau atsipalaiduoti ir neprarasti jėgų. Be to, treniruotis vandenyje labai malonu. Jungiamieji audiniai dėl vandens slėgio ir srovenimo papildomai puikiai masažuojami. Jos metu specifinių pratimų ir specialaus inventoriaus pagalba apkraunamos visos raumenų grupės.

Vandens treniruotės metu „nusikrauna” apkrova stuburui, todėl šias treniruotes mėgsta turintys antsvorį ir nugaros skausmų Be to, vandens treniruotė pasižymi dideliu kaloražo sunaudojimu, todėl tinka norintiems sumažinti kūno masę.

Tai pavargusiems nuo stresų, turintiems stuburo problemų, mylintiems vandenį žmonėms, nuotaikinga treniruotė vandenyje.

Mūsų kaimynai lenkai turi populiarų posakį, reiškiantį pasitikėjimą kitu žmogumi. „Su juo eičiau į žvalgybą“,- tai aukštas įvertinimas, parodantis, jog tuo žmogumi pasitikima tiek, kad būtų nebaisu tokiam žmogui patikėti savą gyvybę.

Šiais laikais kartais nelengva suprasti, kuo galima pasitikėti, kuo ne. Dažną žmogų apninka abejonės savais draugais. „Kas jie? Draugai ar tik pažįstami? Ar padėtų jie man sunkiu momentu?” Negerai gyventi pasaulyje, kupiname abejonių, kupiname netikrumo ir nepasitikėjimo. Abejonių debesis reikia išsklaidyti, reikia sužinoti ko verti Jūsų draugai.

Žinomas rusų poetas Vladimiras Vysockis eilėraštyje „Apie draugą” rašė: „Jei dėl draugo apniko tave abejonės, pasiimk jį į kalnus ir pamatysi, ko jis vertas“. Alpinizmas – brangus malonumas, tad pristatysime Jums visiškai nemokamą galimybę įvertinti savo draugus, patikrinti juos ekstremaliomis sąlygomis. Pristatysime Jums naktinės žvalgybos sportą.

Naktinė žvalgyba – naktinio-orientacinio sporto šaka, turinti ekstremalaus sporto bruožų. Šio sporto ekstremalumas slypi tame, kad žaidžiama realioje teritorijoje, kurioje visada galioja pašaliniai veiksniai: blogos oro sąlygos, palaidi šunys, agresyviai nusiteikę pašaliniai asmenys ir t. t. Tiesa, geras naktinės žvalgybos organizatorius stengiasi parinkti tokią žaidimo teritoriją, kurioje šių pavojingų veiksnių būtų kiek įmanoma mažiau…

Naktinė žvalgyba – daugiau komandinio tipo sporto šaka, bet yra tam tikrų žaidimų, kurie žaidžiami individualiai – kiekvienas kovoja už savo pergalę. Žaidžiama, dažniausiai, nuo sutemų iki aušros. Kiekvienas žaidėjas su savimi turi žaidimo teritorijos žemėlapį, kompasą, žibintuvėlį, ryšio priemonę (paprasčiausią mobiliųjų telefoną).

Nuo kitų orientacinio sporto šakų naktinė žvalgyba skiriasi tuo, kad joje nėra tikslo aplenkti priešininkus, įvykdyti kokią nors užduotį greičiau, nei kiti dalyviai. Naktinės žvalgybos tikslai – pasinaudojant savo protu, savo fizinėmis galimybėmis, savo komanda, pergudrauti varžovų komandas ir jas nugalėti. Šis sportas – tarytum bokso ir šachmatų dvikovė. Naktinė žvalgyba patikrina ne tik fizinius, bet ir strateginius, loginius Jūsų sugebėjimus.

Nejauku vienam naktį žingsniuoti nepažįstama teritorija, turint tik kompasą ir žemėlapį. Taip pat, nejauku žingsniuoti kartu su draugu, kuris dreba it epušės lapas, bijo kiekvieno šešėlio. Visai kitas reikalas tvirtai žengti koja kojon su drąsiu, patikimu porininku, kuris nebijo, kuris pasitiki Jumis, kuriuo pasitikite Jūs. Tas „laukinis” pasitikėjimas yra nenusakomai svarbus bet kuriai draugystei. Jeigu galite pasitikėti žmogumi naktinės žvalgybos metu, galite juo pasitikėti bet kur.

Tarp kitko, be visų šitų psichologinių niuansų, naktinė žvalgyba – puikus, įtraukiantis sportas. Jauna sporto šaka, laukianti Jūsų dėmesio!

Artėjant tragiškų sausio 13 – osios įvykių metinėms nuošalyje neliko ir ištikimiausieji sostinės krepšinio klubo Vilniaus Sakalai gerbėjai „Sakalai Ultras“. Jie kartu su bičiuliais iš „Pietų-4 Ultras“ uždegę žvakutes ant tautos didvyrių kapų sudalyvavo tradiciniame bėgime „Gyvybės ir mirties keliu“.

Sausio 13 – osios vakarą sostinėje vykusiose Baltijos krepšinio lygos varžybose tarp Vilniaus „Sakalų“ ir Raplos „Rapla“, ištikimiausi „Žaliai geltoni“ sirgaliai dar kartą pagerbė laisvės gynėjus. Prasidedant varžyboms „Sakalai Ultras“ iškėlė plakatą su užrašu „Tautos didvyriai nebus užmiršti“ ir 14 paveikslų su žuvusių portretais. Tas pats užrašas buvo pakabintas ir ant Televizijos bokštą juosiančios tvoros, uždegtos žvakutės prie aukų memorialo.

Užduodame keletą klausimų vienam iš šios akcijos iniciatorių, „Sakalai Ultras“ nariui Rimvydui:

„Sakalai Ultras“ sirgalių grupė žinoma kaip krepšinio rinktinės palaikymo pradininkė, tačiau matome, kad meilę Tėvynei išreiškiate kitais būdais. Kodėl taip yra?

Taip, su Lietuvos vyrų krepšinio rinktine keliavome pirmieji, keliaujame su ja ir šiandien. Tačiau mes neužsidarome savo kieme, mes nesame abejingi svarbiems Lietuvos įvykiams. Vienas iš tokių įvykių ir buvo 1991 metų sausio 13-osios naktis. Mūsų pačių tėvai stovėjo prie Televizijos bokšto, Spaudos rūmų ir Seimo. Todėl ir mes negalime likti abejingi mūsų tėvų kovai už šalies Laisvę. Negalime pamiršti to, kuo tikėjo mūsų artimieji!

Ką norėjote parodyti šia akcija? Kokie buvo jos tikslai?

Krepšinio varžybų data sutapo su svarbia Lietuvai data. Todėl „Sakalai Ultras“ nusprendė paminėti ją pagerbiant tautos didvyrius, žuvusius už šalies Nepriklausomybę. Šia akcija mes norėjome parodyti, kad gerbiame visus tuos žmones, kurie nepabūgę, savo kūnais stojo prieš atvažiuojančius tankus, kurie paaukojo gyvybes vardan mūsų, savo vaikų, brolių ir sesių laisvės. Todėl mes šiandien garsiai tariame: TAUTOS DIDVYRIAI NEBUS UŽMIRŠTI!

Ar ateityje iš jūsų galime tikėtis panašių akcijų?

Be jokios abejonės, nes mūsų meilė Tėvynei niekada neišsisems.